Žaliosios energetikos lygtis arba kaip sumažinti elektros kainas

Nors elektros kainos ir taip yra rekordinėse aukštumose, jos dar gali augti, perspėja politikai ir energetikos ekspertai.

Šių metų rugpjūčio 17 d. nuo kelių šimtų eurų iki maksimalios ribos – 4 tūkst. Eur už megavatvalandę (MWh) – per naktį šoktelėjusi elektros kaina vos nesukėlė infarkto pramonininkams ir energetikos ministrui Dainiui Kreiviui. Jis rugpjūčio 17-ąją pavadino „baisiausia diena Lietuvos elektros energetikos istorijoje“. Visgi, panašu, reikėtų sakyti „baisiausia kol kas“.

Minėtą, 4 tūkst, Eur ribą tą lemtingą dieną nustatė biržos prekybos kompiuterinė sistema, kad kaina, trūkstant pasiūlos, neaugtų iki begalybės.

Maža to, Prezidentūra neseniai paskelbė preliminarius Vyriausybės skaičiavimus, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40%, o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė.

Tiesa, premjerė sako, kad minėti skaičiavimai nėra prognozė. Prezidentūros įvardyti skaičiai yra tik viena iš galimų alternatyvų. Vyriausybė, anot jos, nėra įvardijusi jokio konkretaus „plano“. O pluoštas visokių skaičiavimų reikalingas tam, kad būtų bent apytiksliai suvokiamas kompensacijoms reikalingų lėšų poreikis prie skirtingų rinkos kainų.

„Akivaizdu, kad energijos kainų šuoliai išlieka aktualija, slegianti verslo ir gyventojų pečius. Nors ir esame Šiaurės regiono dalis, kurių žiema ir šalčiai nestebina, tačiau artėjantis šaltasis sezonas gali būti kiek kitoks, nei iki šiol esame pratę“, – sako COBALT vyresnysis teisininkas Ignas Jurkynas.

Anot jo, didžiulė kaina biržoje susiformavo, nes paklausa neatitiko pasiūlos. Rinkoje tam tikru metu tiesiog pritrūko elektros pajėgumų, kurie galėtų staiga patenkinti vartojimą.

Susiklostė ir nepalankios objektyvios aplinkybės. Vasarą ne vienoje šalyje buvo remontuojamos elektrinės arba elektros tinklai. Štai, prancūzai buvo kuriam laikui uždarę didžiąją dalį atominių elektrinių. O estai, kaip ir kasmet, remontavo jungtį su Latvija. Ribojimai ties Latvijos ir Estijos siena esą būtini norint tinkamai pasiruošti Baltijos šalių atjungimui nuo BRELL žiedo ir mūsų sistemų sinchronizacijai su žemynine Europa.

Prisidėjo ir tai, kad elektros kaina biržoje apskaičiuojama pagal paties brangiausio tiekėjo pasiūlymą. Kitaip sakant, netgi pigesnę elektrą generuojančios ir pigiau ją parduoti galinčios jėgainės elektrą parduoda už didžiausią pasiūlytą kainą.

Atsinaujinančių išteklių plėtra

„Brangią elektrą mūsų regione, be kita ko, lemia ir aukštos dujų kainos. O konkrečiai Lietuvoje – ir per maža vietinės, ypatingai žaliosios, energijos generacija. Natūralu, kad esant didelei paklausai bei nepakankamai pasiūlai, energijos kaina stiebiasi neregėtais mastais“, – teigia I. Jurkynas.

Anot jo, pavasarį priimtas „Proveržio paketas“, nors ir įvedė tam tikrų reguliavimo palengvinimų, esminė administracinė, mokestinė ir kita našta vėjo energetikai nepanaikinta, o saulės energetikai dar ir nustatyta 2 GW riba. Į ją yra šiuo metu yra atsirėmę daugiau nei milijardą eurų investuoti pasirengę projektų plėtotojai.

Apie tai dar praėjusį mėnesį prabilo atsinaujinančios energetikos įmonių atstovai.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, Lietuvos vėjo elektrinių asociacija ir Lietuvos saulės energetikos asociacija jungtiniu laišku kreipėsi į LR Prezidentą, energetikos ministrą, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisiją prašydami spręsti šią problemą.

„Taip ilgai lauktas ir daug vilčių žadėjęs „Proveržio paketas“ kol kas toli gražu nepateisina visų į jį įdėtų vilčių, – sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos Prezidentas Martynas Nagevičius. – Vėjo elektrinių parkų plėtojimas išliko panašiai komplikuotas, koks buvo ir iki šiol, o su didžiausiomis problemomis susidūrė didžiųjų saulės elektrinių, jungiamų prie elektros perdavimo tinklų, plėtotojai. Šioje konkrečioje srityje, priėmus „Proveržio paketą“, rinka deja ne atsigavo, ne naują pagreitį įgijo, o susidūrė su naujais apribojimais, leidimų nutraukimais ir atšaukimais, naujais tyrimais ir patikrinimais.“

Anot jo, iš esmės hibridinių elektrinių koncepcija buvo nužudyta, vos buvo patvirtinta „Proveržio pakete“, nes hibridinių elektrinių, kurių dauguma turėtų būti jungiama prie elektros perdavimo tinklo, planavimas tapo nebegalimas.

„Ką ir kalbėti apie galios ribojimą – tokia logika stabdo atsinaujinančiosios energetikos plėtrą Lietuvoje. Vyriausybės programoje numatyti 2 GW saulės energetikai yra minimalus tikslas, o ne maksimalios „lubos“, kaip dabar įrašyta įstatyme. Energetikos ministerija artimiausiu metu žada pasiūlyti  išeiti iš šios situacijos, bet mes jau nebesugrąžinsime mažiausiai dviejų mėnesių, per kuriuos buvo sustabdytos visos investicijos į didžiųjų saulės elektrinių statybą. Ir apmaudu, kad tai dar vis tęsiasi – paties energetinio karo įkarščio pike“, – teigia M. Nagevičius.

Seimas liepos pradžioje apribojo maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią. Tai padaryta esą siekiant, kad elektros tinklo pralaidumų pakaktų tiek verslui, tiek gaminantiems vartotojams, tiek kitų atsinaujinančios energetikos išteklių naudotojams.

Bet saulės energetikos projektų vystytojai nepatenkinti. Juoba kad yra gerokai daugiau norinčių statyti elektrines, nei dabar leidžiama įstatymu. Skaičiuojama, kad verslas yra pateikęs paraiškų rezervuoti 5 GW galios.

Maža to, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ėmėsi tikrinti, ar teisėtai buvo išduoti leidimai prijungti komercinius saulės projektus prie tinklo ir ar pagrįstai rezervuotos jų galios. VERT taip pat paprašė „Litgrid“ ir Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) laikinai neišduoti prijungimo sąlygų, nepasirašyti ketinimų protokolų rezervuoti galias. Dėl to saulės energetikos projektų vystymas sustojo.

VERT sako, kad pradėjus aiškintis šių projektų įgyvendinimo galimybes, dalis vystytojų patys atsiėmė prašymus rezervuoti galias. Be to, paaiškėjo, kad dalis jų net negavę savivaldybių leidimų jau buvo pasirašę sklypų nuomos sutartis arba sutarčių trukmė siekė vos keletą mėnesių. Šiame kontekste I. Jurkynas pastebi, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama šiuos patikrinimus dėl sunkiai suvokiamų priežasčių ėmėsi atsijoti dalį potencialių (realių ketinimų turinčių!) plėtotojų bei parengė nutarimo projektą, kuriuo siekiama atgaline tvarka įvesti naujus, jokio įstatyminio pagrindo neturinčius, kriterijus projektų plėtotojams, tokiu būdu, kaip minėta, sustabdant realius ketinimus investuoti itin reikšmingas sumas.

Ką galima padaryti?

Teisės patarėjų požiūriu, norint esminių pasikeitimų ir tikrojo žaliosios energetikos proveržio, 2 GW riba turi būti kuo skubiau panaikinta, o investicinė aplinka turi dar labiau gerėti:

„Mokesčiai – NT apmokestinimo tarifas skiriasi nuo savivaldybių. Jei teks mokėti ir didelius NT mokesčius, ir gamybos mokestį vietos seniūnijoms, tuomet apmokestinimas bus bene didžiausias Europoje“, – pastebi COBALT ekspertas.

Jis primena ir apie kariuomenės žemėlapį, apibrėžiantį vėjo elektrinių statybos ribas.

„Jis buvo patvirtintas 2016 m. vasarį. Ar jis aktualus? Ar papildomos investicijos negali siaurinti raudonų zonų? Ar atliktos investicijos „nepravalo“ geltonų zonų?“, – svarsto teisininkas I. Jurkynas.

Anot jo, Europos politikai turi ir kitų minčių. Vieni siūlo riboti ir perskirstyti energetikos įmonių pelnus. Kiti kalba apie minėtus elektros biržų trūkumus (kainų nustatymą pagal brangiausią pasiūlymą) ir siūlo jas adaptuoti prie pasikeitusių aplinkybių.

Tiesa, ribinė kainodara nėra unikali. Pagal ją nustatomos ir žaliavų kainos: nafta, dujų, vario, pieno, ir kt. Tad vienintelė išeitis galėtų būti elektros kainos atsiejimas nuo dujų, kurios naudojamos elektrai gaminti.

„Žinoma, be palankių sąlygų generacijos pajėgumų plėtrai, nereikia pamiršti, kad be pigiausia energija – nesuvartota energija“, – teigia I. Jurkynas.

Dar viena iš priemonių, leidžiančių sutaupyti energijos kaštus yra paklausos telkimas.

„Nors tai dar daug kam yra nauja, Lietuvos reguliavimas numato Elektros energijos paklausos telkimo paslaugą. Tai modelis, kuomet vartotojų elektros energijos paklausa ir pasiūla (gamyba) yra tiesiogiai suderinamos, siekiant nesuvartotos arba pagamintos elektros energijos kiekį ir (ar) nesuvartotą arba patiektą galią parduoti, pirkti arba pateikti aukcionui“, – kalba teisininkas.

Paprastai tariant, taikant šį modelį, trumpam sumažinus vartojimą, vartotojams už tai yra mokamos reikšmingos pajamos. Tai naudinga, nes atitinkamai pagal rinkos  poreikius pritaikytas ar pakoreguotas elektros suvartojimas padeda palaikyti stabilų elektros dažnį tinkluose.

„Energetinių išteklių kainoms pakilus į nematytas aukštumas, svarbu pastebėti, kad vartojimo įpročių pritaikymas prie rinkos sąlygų gali lemti reikšmingai mažesnes sąnaudas energetikos ištekliams. Gali nuskambėti paradoksaliai, tačiau papildomas pajamas tam tikrais atvejais gali atnešti ne tik energijos vartojimo sumažinimas, bet ir papildomas elektros energijos suvartojimas“, – teigia I. Jurkynas.

Anot jo, VERT skaičiavimu, pasinaudojant telkėjų paslauga ir keičiant vartojimo įpročius per metus Lietuva gali sutaupyti apie 40-50 mln. eurų.

„Tai viena iš priemonių, kuri yra efektyvi ir nereikia didelių investicijų. Verslai, pasinaudoję elektros energijos telkimo paslauga, gali uždirbti papildomų pajamų, sutaupyti, sumažinti CO2 išmetimą, prisidėti prie energetikos sistemos stabilumo“, – sako ekspertas.