Viešųjų pirkimų ginčuose – nauji žyminio mokesčio dydžiai

Perkančiosios organizacijos ir tiekėjai Lietuvoje laukia naujos Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigalioja Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kurie yra susiję su žyminio mokesčio dydžio viešųjų pirkimų ginčuose pokyčiais.

Iki šiol visiems viešiesiems pirkimams buvo taikomas vienas fiksuotas žyminio mokesčio dydis – 289 Eur. Tačiau įsigaliojus pakeitimams, žyminis mokestis viešųjų pirkimų ginčams bus nustatomas, atsižvelgiant į viešojo pirkimo vertes, t.y. nustatomas atskiras žyminio mokesčio dydis mažos vertės pirkimams (300 Eur), supaprastintiems pirkimams (1000 Eur) bei tarptautiniams pirkimams (3000 Eur).

Atsižvelgiant į naująjį žyminio mokesčio skaičiavimo reguliavimą tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos, kreipdamiesi į teismą, t.y. teikdami ieškinius, apeliacinius skundus ir kasacinius skundus, turės tinkamai įvertinti pirkimo vertę.

Pagal viešųjų pirkimų direktyvas ir Viešųjų pirkimų įstatymą yra nustatytos tikslios mažos vertės pirkimų, supaprastintų pirkimų bei tarptautinių pirkimų verčių sumos, pavyzdžiui, mažos vertės prekių ir paslaugų pirkimai vykdomi iki 58 000 Eur be PVM, o tarptautiniai prekių ir paslaugų pirkimai vykdomi nuo 135 000 Eur be PVM (arba nuo 418 000 Eur komunalinio sektoriaus perkančiosioms organizacijoms). Tarptautinių pirkimų vertės yra peržiūrimos kiekvienais metais, todėl būtina kasmet tinkamai įvertinti šių verčių pasikeitimus.

Tam, jog būtų tinkamai nustatyta pirkimo vertė, dažnai reikia įvertinti ne tik konkretaus perkančiosios organizacijos vykdomo pirkimo vertę, bet susumuoti visų metų panašių pirkimų vertes. Pavyzdžiui, jei vieno konkretaus pirkimo vertė neviršija tarptautinės vertės ribų (pavyzdžiui, 100 000 Eur be PVM), tačiau perkančioji organizacija per metus vykdo kelis panašius pirkimus, jų vertės sumuojamos bei viršija tarptautinio pirkimo vertės ribas. Visiems šiems pirkimams taikytinos tarptautinių pirkimų taisyklės, nepaisant to, jog konkretus vykdytas pirkimas formaliai patektų į supaprastinto pirkimo vertės ribas. Šiuo atveju žyminis mokestis būtų skaičiuojamas ne kaip supaprastinto pirkimo, o kaip tarptautinio pirkimo, t.y. ne 1000 Eur, o 3000 Eur žyminio mokesčio dydis.

Reikėtų pažymėti ir tai, jog pasikeitė žyminio mokesčio dydis ne tik patiems viešųjų pirkimų ginčams, tačiau taip pat atskiriesiems skundams dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Iki 2017 m. liepos 1 d. taikomas 28 Eur žyminis mokestis, o nuo 2017 m. liepos 1 d. taikomas 50 Eur žyminis mokestis.

Visais atvejais, kai yra vedama elektroninė byla, t.y. tiekėjai ar perkančiosios organizacijos ir jų atstovai teikia procesinius dokumentus per elektroninę teismų sistemą, yra mažinamas žyminio mokesčio dydis ir reikia sumokėti tik 75 procentus nurodyto žyminio mokesčio.

Taigi, perkančiosios organizacijos ir tiekėjai, laukiantys Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų ir naujos šio įstatymo redakcijos, turi atsižvelgti taip pat į kitus pakeitimus, kurie bus taikytini nuo 2017 m. liepos 1 d., nepaisant to, ar bus priimta nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, ar šio įstatymo priėmimas ir įsigaliojimas bus vėlesnis.

Karolina Keršytė, advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė