Verslo sutartys su Ukraina: kada karas tampa nenugalima jėga?

Karas (paskelbtas ar nepaskelbtas) pagal Lietuvos teisę yra numatytas kaip nenugalimos jėgos aplinkybė. Tačiau netgi karas savaime nėra priežastis, dėl kurios šalis automatiškai atleidžiama nuo atsakomybės dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Kiekvienas atvejis turi būti vertinamas atskirai tam, kad būtų nustatyta, ar konkrečios aplinkybės atitinka force majeure sąlygas, t. y. (1) šalis objektyviai negali įvykdyti sutarties dėl kilusio karo; (2) negalima tikėtis, kad sutarties sudarymo metu tokia aplinkybė ir jos poveikis sutarties vykdymui galėjo būti numatytas; (3) šalis negali išvengti karo ar bent jau jo sukeltų padarinių įtakos sutarties vykdymui. Negalėjimas turi būti objektyvus – jei sutartį racionaliomis priemonėmis įvykdyti įmanoma, tuomet taikytinas ne force majeure, o galbūt sutarties pakeitimo institutas. Numatymas turi būti vertinamas iš protingo ir atsakingo asmens perspektyvų, kadangi teoriškai numatyti galima turbūt bet ką: pavyzdžiui, būtų neracionalu reikalauti įvertinti galingo žemės drebėjimo Lietuvoje riziką (kuri teoriškai įmanoma), bet racionalu reikalauti įvertinti tokią riziką, jei sutartis sudaroma su pietryčių Azijoje esančia bendrove.

Situacijos vertinimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios situacijos faktinių aplinkybių, sutartinių nuostatų ir pan. taigi, turi būti vertinama sutartis, pareigos pagal sutartį, jos sudarymo laikas. Laiko atžvilgiu, vienaip karas turėtų būti vertinamas, jei sutartis sudaryta, pavyzdžiui, prieš metus, kitaip jei jau prasidėjus karo veiksmams, kurie gali turėti įtakos konkrečios sutarties vykdymui. Sutarties turinio atžvilgiu, vienaip karas vertinamas, jei kontrahentas yra vakarinėje Ukrainos dalyje, kur karo veiksmai yra reti, kitaip – jei rytinėje ar pietinėje, kur vyksta aktyvūs kariniai veiksmai, miestų apsiaustys ir pan. Pavyzdžiui, jei sudaryta sutartis dėl produkcijos su bendrove, kurios fabrikas yra aktyvių karo veiksmų zonoje, karas galėtų būti laikomas force majeure; jei sudaryta IT sutartis dėl paslaugų, kurios gali būti teikiamos per nuotolį, bet su bendrove, kurios darbuotojai yra aktyvių karo veiksmų zonoje, karas galėtų būti laikomas force majeure; jei sudaryta sutartis su bendrove, kurios didelė dalis darbuotojų yra karinėje tarnyboje, karas galėtų būti laikomas force majeure; jei sudaryta sutartis dėl produkcijos gabenimo į/iš Ukrainos, bet ji turėjo būti gabenama lėktuvais ar traukiniais ar kita susisiekimo priemone, kuri dabar nėra įmanoma, karas galėtų būti laikomas force majeure; ir pan. Bet jei sudaryta sutartis dėl paslaugų, kurios gali būti teikiamos per nuotolį, su bendrove, kurios darbuotojai yra ne karinėje tarnyboje ir ne aktyvių karo veiksmų zonoje, tuomet karas savaime neturėtų būti laikomas force majeure. Šie pavyzdžiai, aišku, nėra baigtinis sąrašas, o yra skirti parodyti galimų problemų spektro plotį. Kitaip tariant, šis klausimas yra vertinamojo pobūdžio pagal aukščiau nurodytus kriterijus.

Kitas aspektas, kuris irgi gali būti aktualus verslui, jei sutartis sudaryta su bendrove, esančia kitoje šalyje nei Ukraina, kad ir toje pačioje Lietuvoje, bet sutarties vykdymui turėjo būti naudojamos žaliavos iš Ukrainos arba pasitelkti Ukrainoje esantys darbuotojai. Tokiu atveju vėlgi turi būti vertinama, ar šalis tikrai negali įvykdyti sutarties dėl karo, ar tokių padarinių tikrai negalima išvengti (pavyzdžiui, ar yra alternatyvų pakeisti trūkstamą žaliavą arba darbuotojus, ar šalis laiku ėmėsi veiksmų dėl tokio pakeitimo ir pan.), ir kad tokios situacijos nebuvo galima numatyti.

Ir trečia situacija, jei sutartis sudaryta su Rusijos ar Baltarusijos bendrove. Tokiais atvejais šalis turėtų vertinti situaciją taikomų sankcijų kontekste.

Visai atvejais, kai turime nenugalimos jėgos situaciją, asmuo privalo per protingą terminą nuo sužinojimo apie tokias aplinkybes pranešti kitai šaliai, priešingu atveju gali būti įpareigotas atlyginti nuostolius, kilusius dėl nepranešimo laiku. Kas yra protingas terminas vėlgi yra vertinamasis dalykas ir turėtų būti vertinamas ne tik pats pranešimo terminas, bet ir kitos aplinkybės, pavyzdžiui, ar asmuo turėjo ryšio priemones ir elektrą, ar asmuo yra aktyvių karo veiksmų zonoje ir pan. Visuomet rekomenduotina kuo daugiau komunikuoti ir bendradarbiauti su kita sutarties šalimi bei dėti racionalias pastangas sutarties įvykdymui.

Jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių sutartį vienai šaliai pasidaro vykdyti iš esmės sudėtingiau, galima kreiptis į kitą šalį ar teismą reikalaujant sutartį pakeisti, kad būtų atkurta sutartinių santykių pusiausvyra, arba sutartį nutraukti.