Vadovo asmeninė atsakomybė: išvengti neįmanoma apsiginti. Kur dėti kablelį?

Pastaruoju metu kyla vis daugiau ginčų dėl bendrovės vadovo asmeninės atsakomybės – situacijų, kai iš vadovo reikalaujama atlyginti padarytą žalą bendrovei. Vadovui išvengti ginčų – neįmanoma, tačiau yra taisyklė, kuri vadovui gali padėti sprendžiant asmeninės atsakomybės klausimą. Kada vadovui kyla asmeninės atsakomybės rizika ir kaip bendrovės vadovas gali apsiginti?

Dažniausiai įvairių ginčų, kurie lemia vadovo atsakomybės klausimus, padaugėja suprastėjus ekonominei situacijai. Tuomet neretai išryškėja problemų dėl įmonės mokumo – gali kilti tikimybė, kad įmonė laikinai negalės vykdyti įsipareigojimų arba taps nemokia. Taip pat daugiau ginčų kyla keičiantis įmonės vadovybei arba akcininkams, kurie neretai imasi vertinti buvusios vadovybės sprendimus ir sudarytus sandorius – prasideda savotiška „raganų medžioklė.“

Abiem atvejais vadovo atsakomybės klausimas atsiduria pirmose gretose.

Tiesa, svarbu nesutapatinti vadovo atsakomybės, kuomet įmonė yra moki ir nesusiduria su mokėjimo problemomis ir, kuomet susiduria. Pirmuoju atveju, vadovas neturi lojalumo pareigų kreditoriams, o antruoju – kreditorių interesai tampa svarbūs.

Įmonei susidūrus su mokumo iššūkiais, vadovas turi imtis veiksmų. Pirmiausia jis turi apie tai pranešti bendrovės dalyviams, siūlyti spręsti finansinius sunkumus, o įmonei tapus nemokia – ir stabilumo atkūrimo klausimą. Antrasis žingsnis esant situacijai, kai įmonė negali vykdyti savo įsipareigojimų, nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą.

Tiek kilus rizikai dėl nemokumo, tiek bendrovei tokia tapus vadovas turi ieškoti būdų, kaip apsaugoti kreditorių interesus. Pavyzdžiui, neprioretizuoti vieno ar kelių kreditorių kitų atžvilgiu. Tiesa, tai nereiškia, jog mokėjimai kreditoriams turėtų būti sustabdyti.

Taip pat vadovai turėtų vengti tyčinių ar neatsargių veiksmų, kurie keltų riziką bendrovei.

Atsakomybės išvengti galima

Sprendžiant bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimą, verslo sprendimo taisyklė yra neabejotinai reikšmingas veiksnys. Mat ji reiškia, kad vadovas neatsako net už nuostolingą sandorį, jei prieš jį sudarydamas, surinko visą reikšmingą informaciją, nepažeidė imperatyvių teisės normų. Taip pat nepažeidė lojalumo pareigų bei akivaizdžiai nebuvo viršyta protinga komercinė rizika.

Pavyzdžiui, vadovas priėmė sprendimą ir pardavė įmonės veikloje nenaudojamą turtą. Pasikeitus vadovybei buvo keliamas klausimas dėl sandorio kainos – ar turtas parduotas už rinkos kainą atitinkančią sumą. Byloje nustatyta, kad vadovas prieš sudarydamas sandorį surinko visą reikšmingą informaciją tokio sandorio sudarymui, dėl to jam atsakomybė negali kilti – jis neatliko neteisėtų veiksmų.

Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jei nustatoma, kad nebuvo akivaizdžių ribų peržengimo. Net jei ir verslo sprendimas nebuvo ekonomiškai palankus. Vadovas neprivalo užtikrinti, kad visi sprendimai būtų naudingi bendrovei, t.y. neprivaloma pasiekti tam tikro rezultato. Svarbiausia, kad jie būtų priimti sąžiningai, surinkus visą reikalingą informaciją.

Svarbu pažymėti, jog teisėtu gali būti laikomas ir nuostolingas sprendimas, jei jo priėmimo metu buvo veikiama geriausiais bendrovei interesais.