Tėvų skyrybos: ką reikia žinoti apie vaiko globą ir naują finansinę realybę

Lietuvoje subyra 4 santuokos iš 10, o turintiems vaikų tenka spręsti, su kuo jie gyvens, kaip teks dalytis vaikų priežiūros išlaidas bei kaip išsaugoti sveiką ryšį su vaiku. Vaiko gerovei ir tarpusavio santykiams kenkti gali ne tik rietenos dėl vaiko gyvenamosios vietos ar finansinių klausimų. Noras būti „tuo geresniu tėvu“ ir lenktyniauti dėl vaiko meilės ar bandyti ją „nupirkti“ taip pat turi neigiamą poveikį.

Kinta požiūris į dalijimąsi globa

Lietuvoje ilgą laiką vyravo modelis, kad vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatoma su vienu iš tėvų (dažniausiai su motina), o kitas su vaiku bendrauja pasiimdamas jį tam tikromis dienomis priklausomai nuo tėvų susitarimo ar teismo sprendimo. Dažniausiai atskirai gyvenantis tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, papildomai vieną ar du vakarus darbo dienomis bei praleidžia pusę vaikų atostogų laiko.

Tačiau vis daugiau šiuolaikinių tėvų nori nustatyti bendravimo tvarką, kai vaikas praleidžia vienodai laiko su abiem tėvais. Pavyzdžiui, dvi savaites gyvena su vienu, dvi savaites – su kitu iš tėvų. Teismų praktikoje kelią skinasi nuomonė, kad tokia tvarka yra galima, jeigu, įvertinus visas aplinkybes (pavyzdžiui, atstumą tarp tėvų gyvenamųjų vietų, iki ugdymo įstaigos, paties vaiko nuomonę), būtent tokia tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus.

Kyla klausimų dėl išlaikymo

Tačiau kintant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo modeliui, kyla klausimų ir dėl to, kaip dalytis vaiko išlaikymo išlaidas. Įprastiniame modelyje, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, atskirai gyvenantis tėvas teikia išlaikymą. Ar gali tėvai susitarti, kad vaikui gyvenant pakaitomis su abiem tėvais konkretus išlaikymas nebūtų nustatytas, o su vaiko poreikių tenkinimu susijusias išlaidas tėvai dalytųsi, pavyzdžiui, po lygiai?

Kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, jie abu tenkina daugumą kasdieninių vaiko poreikių (maistas, apranga, transporto išlaidos)bei turi su tuo susijusių išlaidų.  Tačiau vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis, prisireikia ir papildomų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų, pavyzdžiui, gydymui, vaiko ugdymo apmokėjimui, pasirengimui mokyklai. Jas paprastai patiria vienas iš tėvų, kuriam tokiu atveju tenka didesnė išlaikymo našta. Tokiu atveju tėvai turėtų susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo. Esant aiškiam išlaidų pasiskirstymui, konkreti išlaikymo suma gali būti ir nenustatoma.

Ne visos išlaidos vaikui teigiamos

Santykiai yra labai sudėtingas dalykas, o jų pabaiga – dar sudėtingesnis. Kartais norėdami būti „tuo geresniu tėvu“ buvę sutuoktiniai ima varžytis dėl vaiko meilės. Dėmesio ir švelnumo tėvų išsiskyrimą patyrusiam vaikui niekada nebus per daug. Tačiau tai neturėtų virsti noru bet kokia kaina įsiteigti vaikui ir kone tiesiogine to žodžio prasme nupirkti jo meilę. Naujais žaislais, įrenginiais, daiktais.

Tokios varžybos ne į gera tiek pačių tėvų finansams ir savijautai (poreikis nuolat konkuruoti kelia stresą), ir vaikams. Tokiu būdu vaikai nebetenka galimybės mokytis stygiaus, suprasti, kad ne viską galima turėti, pinigai ant medžių neauga, o didesniems poreikiams reikia taupyti.

Vis dėlto, gyvenant atskirai ir turint vaikų išlieka bendri tikslai – užtikrinti vaikų gerovę šiandieną ir ateityje. Nors gyvenant atskirai taupyti drauge yra sunku, reikia nepamiršti, kad užaugus atžaloms teks jas išleisti į aukštąsias mokyklas, gal netgi kitą miestą. Tai padaryti bus daug lengviau kartu taupius vaiko ateities poreikiams.

Renata Cibulskienė, COBALT Vyresnioji teisininkė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė