Teisingumo Teismas padėjo tašką JANGIS istorijoje: verslo savininkų duomenys – ne vieši

Atsižvelgdamas į Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių chartijos turinį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskutinėmis rudens dienomis negaliojančia pripažino 5-ąją Pinigų plovimo prevencijos direktyvos nuostatą. Ji numato, kad ES valstybės plačiaiajai visuomenei turi užtikrinti galimybę susipažinti su informacija apie šalies teritorijoje įsteigtų bendrovių ir kitų juridinių asmenų tikruosius savininkus.

Ši nuostata užtikrino prieigą prie įmonių naudos gavėjų duomenų ne tik ES, bet ir trečiųjų šalių fiziniams bei juridiniams asmenims. Todėl ji buvo apribota.

Teismas nurodė, kad Direktyvoje numatyta „plačiosios visuomenės“ galimybė susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus yra neabejotinas Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių į privatų ir šeimos gyvenimą bei asmens duomenų apsaugą suvaržymas.

Lietuvoje kol kas realūs pokyčiai nevyksta, bet labai tikėtina, kad pokyčiai jau pakeliui. Tad verta šiam sprendimui skirti daugiau dėmesio.

Viešasis interesas ar pažeidimas?

Viena vertus, pinigų plovimo prevencijos užtikrinimas yra viešasis interesas. Kita verus, nėra priežasčių, kodėl visi susidomėję asmenys turėtų turėti galimybę gauti, kaupti ar net platinti bet kurio galutinio naudos gavėjo duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamosios vietos šalį, pilietybę, turimų akcijų kiekį ir kt.).

ESTT vertinimu, bet kuriam susidomėjusiam plačiosios visuomenės atstovui suteikiama neribojama galimybė prieiti prie informacijos apie naudos gavėjus neatitinka tokios informacijos rinkimo būtinumo ir proporcingumo kriterijų. Taip suvaržomos naudos gavėjų teisės į jų privatumą ir asmens duomenų apsaugą, kurios įtvirtintos Chartijos 7-ąjame ir 8-ąjame straipsniuose.

Sprendime ESTT akcentavo, kad tam tikri saugikliai egzistavo ir iki šiol. Pavyzdžiui, buvo numatytas tokios informacijos teikimas tik registruotiems viešojo registro vartotojams. Taip pat galimybė kreiptis į registrą, kad išimtinais atvejais duomenys viešai nebūtų skelbiami. Tačiau, teismo nuomone, šios priemonės nepakankamos ir nesubalansuoja verslo naudos gavėjų teisės į privatumą bei visuomenės intereso žinoti.

Teisėtas interesas

Nors ESTT nurodo, kad informacija apie naudos gavėjus neturėtų būti prieinama „plačiajai visuomenei“, svarbu atskirti, kas į šią sąvoką nepatenka. Trumpai tariant, tai ES šalių narių valstybinės institucijos (mokesčių administratoriai, prievaizdai, finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, teismai, prokuratūros) ir valstybės įgaliotiniai (antstoliai, notarai). Į „plačiosios visuomenės“ apibrėžimą taip pat nepatenka bankai. Šios institucijos gali nevaržomai kaupti, naudoti ir sisteminti verslo savininkų duommenis.

Visiems kitiems (įskaitant žiniasklaidą) informacija apie naudos gavėjus (Lietuvoje ji kaupiama Registrų centro administruojame posistemyje JANGIS), turėtų būti prieinama tik kiekvienu konkrečiu atveju pateikus reikšmingas priežastis, kad egzistuoja teisėtas interesas tokią informaciją gauti.

Tolesni žingsniai Lietuvai

Taigi, panašu, kad Direktyva, pagal kurią kiekvienas asmuo be jokių sąlygų ir apribojimų gali turėti prieigą prie duomenų apie naudos gavėjus toliau vadovautis nebebus įmanoma.

Dalis ES valstybių (Nyderlandai, Belgija, Austrija ir Liuksemburgas) į ESTT priimtą sprendimą jau sureagavo ir prieigas prie savo registrų, kuriuose tvarkomi minėti duomenys, pradėjo riboti. Tiesa, įstatymų leidėjai negaliojančiomis pripažintas Direktyvos nuostatas dar turės turės modifikuoti savo nacionaliniuose įstatymuose.

Lietuva jau yra žingsniu priekyje. Pagal mūsų teisingumo ministro patvirtintus nuostatus, duomenys apie naudos gavėjus gali būti teikiami tik tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie turi teisę juos gauti įstatymų nustatytais atvejais.

Registrų centre (RC) laikomasi praktikos, jog kiekvienu atveju, pateikus užklausą gauti duomenis apie naudos gavėjus yra vykdomas kelias dienas trunkantis patikrinimas ar tokį prašymą pateikęs asmuo yra autorizuotas naudotojas ir ar turi teisėtą interesą. Nepateikus šių priežasčių RC tokius prašymus paprastai atmeta.

Tačiau ar Lietuvoje šiandien taikoma praktika iš tiesų visaapimtimi užtikrina priimto ESTT sprendimo tikslus ir yra pakankama, kol kas galima tik spėlioti.

Faktas, kad verslo naudos gavėjai įgyja vis daugiau galimybių ginti savo privatumą ir ateityje dėl netinkamo duomenų saugojimo ir teikimo gali kilti vis daugiau ginčų.