Teisės fakultetų absolventai – kas toliau?

Bene svarbiausias šiuo metu absolventams kylantis klausimas – kaip pradėti savo karjerą? Kokį kelią pasirinkti?

Nėra paslaptis, kad dauguma teisės fakultetų studentų pradeda savo karjerą dar būdami studentais. Šiuolaikinė jaunųjų teisininkų karta nebelaukia privalomos praktikos atlikimo, bet imasi iniciatyvos kuo anksčiau pradėti dirbti, todėl vis dažniau studentai savarankiškai renkasi praktikos vietą su galimybe pasilikti dirbti po sėkmingos praktikos pabaigos. Būtent dėl šios priežasties studentai noriai atlieka neapmokamą praktiką, kuri dažniausiai trunka iki 3 mėnesių. Tokią galimybę siūlo tiek valstybinis, tiek ir privatus sektoriai. O ir darbdaviai suinteresuoti pritraukti ir išsiugdyti gabius, talentingus bei motyvuotus teisininkus.

Taigi, nemaža dalis teisės fakultetų absolventų jau turi darbo vietą ir nesirengia jos keisti. O kiti? Vieni siunčia savo CV ir motyvacinius laiškus būsimiesiems darbdaviams, kiti, nieko nelaukdami, užsiregistruoja darbo biržoje ir laukia patrauklių pasiūlymų.

Kokios teisininkų profesijos populiariausios tarp studentų

Baigę teisės studijas absolventai gali rinktis valstybės tarnybą, politiką, verslą, dirbti teisininkais įmonėse arba tapti antstoliais, teisėjais, prokurorais, advokatais.

Advokatų kontora „Cobalt“ bendradarbiaudama su Lietuvos studentų sąjunga atliko teisės studijų studentų apklausą „Karjeros galimybės teisės studijų studentų akimi“, siekdama išsiaiškinti, kokios teisininkų profesijos populiariausios tarp studentų ir kodėl, kokie yra studentų lūkesčiai. Šioje apklausoje dalyvavo trijų didžiausių šalies universitetų teises fakultetų studentai – Vilniaus universiteto (225), Mykolo Romerio universiteto (103) ir Vytauto Didžiojo universiteto (1). 329 respondentai atsakė į 12 paruoštų klausimų.

Vienas svarbiausių šios apklausos klausimų buvo „Kur planuojate / norėtumėte pradėti savo karjerą studijų metu / iš karto po studijų baigimo?“  Ketvirtadalis visų respondentų norėtų susieti savo karjerą su advokato veikla. 13 proc. visų respondentų atsakė, kad norėtų dirbti Lietuvos Respublikos institucijose. Dalis studentų išvardijo, kokias gi pasirinktų institucijas, pavyzdžiui, 12 procentų mato savo karjerą prokuratūroje, 5 procentai norėtų dirbti teisme, tik 3 procentai visų apklaustųjų mano, kad norėtų dirbti Europos Sąjungos institucijose. Tiek notarais, tiek antstoliais norėtų tapti po 2 procentus apklaustųjų. Be kita ko, 12 procentų studentų pažymėjo ir kitas institucijas kuriose norėtų dirbti, tarp jų  – Lietuvos policija, Lietuvos kariuomenė, muitinė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir pan. Be jokios abejonės atsirado ir tokių studentų, o būtent 17 procentų, kurie nėra apsisprendę dėl savo karjeros. Iš pasirinkusių advokato karjerą, didžioji dauguma (beveik 58 procentai) norėtų dirbti verslo advokatų kontorose. Kaip svarbiausi kriterijai, pasirenkant advokatų kontorą, buvo nurodyti tokie: pirmoje vietoje- karjeros galimybės, antroje – draugiška atmosfera, darbuotojų požiūris į jaunąjį teisininką, kontoroje dirbančių darbuotojų profesionalumas, lankstus darbo grafikas. Atlyginimo dydis atsidūrė ketvirtoje vietoje.

Kodėl studentus traukia advokato veikla?

Be jokių abejonių, advokatas – tai viena iš įdomiausių, seniausių ir svarbiausių teisinių profesijų, apimanti įvairiausias sritis ir leidžianti padėti daugeliui asmenų sprendžiant tiek kasdienes problemas, susijusias su darbo ar šeimos santykiais, tiek ypač sudėtingas intelektinės nuosavybės ar duomenų apsaugos klausimus. Neabejojama, kad geras advokatas – didžiulė vertybė.

Advokato darbas  sunkus, reikalaujantis didelių pastangų, bet tuo pačiu jis yra be galo įdomus ir teikia didžiulį pasitenkinimą ir malonumą. Advokato profesijoje nėra monotonijos, yra dinamika, nes kiekviena situacija yra skirtinga, kiekvienoje situacijoje reikia staigaus operatyvaus sprendimo, kuris negali būti nepamatuotas. Tenka analizuoti daug teisės aktų, kurie nuolat keičiasi, aktyviai domėtis teisminės praktikos naujienomis, be to būtina nuolatos plėsti savo akiratį, nes vieną dieną reikės gilintis į klasikinės muzikos kūrinių atlikimo subtilybes, kitą – į kiaulių auginimo efektyvumą.

Ar teisininkų tikrai per daug?

Prieš keletą metų Lietuvos darbo birža skelbė, kad daugiausia į ją kreipėsi būtent teisės fakultetų absolventų. Kodėl taip yra, ar teisininkai tikrai niekam nereikalingi?

Skeptikai teigia, kad universitetai išleidžia per daug teisininkų į darbo rinką. Remiantis šių metų duomenimis, Vilniaus universiteto Teisės fakultetą baigė tik 169 studentai, įskaitant dieninių, sesijinių ir magistrantūros studijų studentus. Atkreiptinas dėmesys, kad šių metų absolventų stojimo, t.y. 2013 metais buvo įstoję 240 studentų vien tik į dienines vientisąsias studijas.

Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė darbo biržos pateiktą statistiką aiškino veikiau teisininkų gudrumu, o ne menkomis galimybėmis įsidarbinti. I. Vėgėlė teigė, kad „neatmestina galimybė, kad teisės absolventai išmano teisę ir žino, kad jie kol nesusiras darbo, gali kreiptis į darbo biržą, ir tai daro labai skubiai. Gali būti ir taip, kad vasaros metu jie darbo nelabai nori – juk jaunam žmogui reikia ir pailsėti. Tad tikrai nereikėtų atmesti galimybės, kad šie absolventai nusprendė porą mėnesių „pastovėti“ darbo biržoje ir gauti finansinę naudą, o paskui sugrįžti į darbo rinką“.

Jaunųjų teisininkų lūkesčiai

Reikėtų paminėti, kad naujai „iškepti“ teisininkai be jokios abejonės save vertina gana aukštai ir tikisi gauti didelius atlyginimus. Grįžtant prie minėtos apklausos, organizuotos advokatų kontora „Cobalt“ bendradarbiaujant su Lietuvos studentų sąjunga, vertėtų atkreipti dėmesį į klausimą, susijusį su atlyginimu, kuris buvo suformuluotas taip: „Kokio dydžio atlyginimą per mėnesį (atskaičius mokesčius, t. y. „į rankas“) norėtumėte uždirbti savo pirmais pagal specialybę darbo metais?“ 36 procentai respondentų pasirinko variantą – 601 – 800 eurų, 28 procentai – 401 – 600 eurų, o 24 procentai netgi pasirinko variantą – 801 – 1000 eurų. Tik 3 procentai respondentų sutiktų dirbti už minimumą savo pirmais darbo metais. Likusieji 8 procentai įrašę savo skaičių, t. y. nuo 1100 eurų iki 5000 eurų.

Iš šių duomenų matyti, kad dauguma teisininkų netgi pirmais darbo metais tikisi gauti pakankamai didelius atlyginimus.

Vietoje išvadų

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. Vytauto Nekrošiaus nuomone, “…. geri teisininkai visada ras darbą, be to, gerų teisininkų niekada nebuvo, nėra ir nebus per daug. Anot profesoriaus, teisininko profesija yra gera tuo, kad ji yra universali, o jos pritaikomumas labai platus – pradedant verslu, baigiant valstybės tarnyba“.