„Sodra“ pjauna šaką, ant kurios sėdi?

Šių metų kovą pasklido žinia apie restoranų „Selfish“ valdytojos UAB „Polita“ bankrotą. Bendrovės atvejis sulaukė išskirtinio dėmesio, nes įmonė buvo tituluojama maitinimo paslaugų sektoriaus senbuve, veiklą sėkmingai vykdžiusi 33 metus. Be to, iki bankroto bylos iškėlimo „Polita“ buvo įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudaromą apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių juridinių asmenų TOP 50-uką, sumokėjusių daugiausiai mokesčių ir kitų įmokų. Tačiau kyla klausimas, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (VSDFV) – „Sodra“ – prieš  imdamasi veiksmų bendrovės atžvilgiu, atliko skaičiavimus, kiek įmonė iš viso per veiklos metus yra sumokėjusi įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir kiek dar būtų galėjusi sumokėti, lyginant su likusia mokėti įsiskolinimo suma?

Reikėtų atkreipti dėmesį, jog įmonė, kiek galima spręsti iš viešai skelbiamos informacijos, iš viso turėjo 700 000 Eur socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, kuris buvo atidėtas metams, vėliau mokėjimus išdėstant per ketverius metus iki 2026 m. Iki 2023 m. IV ketv. bendrovė jau buvo grąžinusi daugiau kaip 500 000 Eur.

Nors bendrovė praleido apie 30 000 Eur dydžio einamojo mėnesio įmokos sumokėjimą, tačiau iki nurodyto laiko jau buvo grąžinusi daugiau kaip 500 000 Eur atidėto įsiskolinimo. Taip pat ji laiku mokėjo socialinio draudimo įmokas už einamąjį laikotarpį. Toks atvejis neturėtų kurti sąlygų ydingam precedentui.

Ar atsižvelgta į įstatymus?

Sprendimas pripažįstamas netekusiu galios, jei draudėjas pažeidžia socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo grafiką ar laiku nesumoka socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, rašoma Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) nuostatose. Tai reiškia, jog sutarties pažeidimu gali būti laikomi tik sistemingi veiksmai, pasireiškiantys netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Daugiskaitos forma vartojamas žodis „įmokų“ rodo, kad šiuo atveju įmonės veiksmai turėtų būti ne vienkartinio pobūdžio. Taip pat ir kalbant apie mokėjimų vykdymą einamuoju laikotarpiu – nesumokėjus daugiau nei vienos socialinio draudimo įmokos. Nors teisės aktų nuostatose nedetalizuojama, kas turėtų būti laikoma atidėto įsiskolinimo mokėjimo grafiko vykdymo pažeidimu, galima numanyti, jog, kaip ir einamųjų įmokų mokėjimo atveju, tai turėtų būti daugiau nei vienos įmokos nesumokėjimas laiku. Priešingas šių nuostatų aiškinimas, tikėtina, neatitiktų proporcingumo principo. Todėl bendrovės teisės būtų suvaržytos labiau negu reikia pagrįstiems administravimo tikslams pasiekti.

Vertinant viešai skelbiamą informaciją, susijusią su bendrovės situacija, praleidus vienos einamojo mėnesio įmokos sumokėjimo terminą, bendrovė buvo informuota, kad turi padengti likusią socialinio draudimo įsiskolinimo sumą per 30 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo pažeidimo dienos. Priešingu atveju, sprendimas atidėti socialinio draudimo įsiskolinimo sumokėjimą, suėjus minėtam terminui, neteks galios. Nors teisės aktai, kaip nurodo „Sodra“, numato, kad praėjus laikui, sprendimas negalios, pradėjus likusios įsiskolinimo sumos, kartu su palūkanomis, išieškojimą iš įmonės priverstine tvarka, kiekvienas atvejis iki to momento turi būti vertinamas individualiai. Tai reiškia, jog kiekvienu atveju turėtų būti atsižvelgiama į sutartinio pažeidimo pobūdį, jo sistemingumą, bendrovės veiksmus, siekiant pašalinti pažeidimą.