Skirtis labiausiai apsimoka apgalvotai

Taikus skyrybų susitarimas tausoja šeimos psichinę sveikatą ir apsaugo sąskaitą. Tačiau pasitaiko situacijų, kai buvusiems sutuoktiniams tenka grįžti į teismo salę net ir pasibaigus skyrybų procesui. Nutraukiant santuoką svarbu atkreipti dėmesį į apsaugas, kurios bus aktualios, jeigu vienas iš sutuoktinių buvo nesąžiningas.

Kokios gi priežastys gali buvusius sutuoktinius grąžinti prie turto dalybų, jeigu santuoka oficialiai nutraukta?

Nors šiuo atveju galioja teisinis terminas „res judicata“ reiškiantis, kad po teismo sprendimo to paties klausimo persvarstyti negalima, yra išimčių.

Pavyzdžiui, po skyrybų proceso „atrastas“ ir santuokos nutraukimo byloje nefigūravęs turtas gali tapti aplinkybe, leidžiančia reikšti pretenziją per proceso atnaujinimo institutą. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms buvusiems sutuoktiniams gali tekti sugrįžti prie derybų stalo.

Nors tikimybė, kad nutraukiant santuoką bus įvertintas ne visas sutuoktiniams priklausantis turtas, nėra didelė (teismas remiasi Registrų centro informacija), tokių atvejų pasitaiko. Pavyzdžiui, vienas sutuoktinis slapčia nuo kito dar iki santuokos nutraukimo statėsi namą ir jį registravo tik oficialiai santuoką nutraukus.

Tiesa, svarbu žinoti, kad atnaujinti santuokos nutraukimo proces ą ir bandyti pasidalinti „atrastą“ turtą galima praėjus ne daugiau nei penkeriems metams nuo oficialaus santuokos nutraukimo. Tačiau ir minėtam laikotarpiui praėjus naujus reikalavimus buvusiam sutuoktiniui  dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo galima kelti naujoje byloje, o ne per proceso atnaujinimo institutą.

Skola – ne žaizda

Skiriantis dalinamas ne tik bendras turtas, bet ir bendri įsipareigojimai. Sutuoktiniai, kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo, turi informuoti teismą apie bendrus ar asmeninius kreditorius. Taip pat privaloma kreditoriams pateikti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir prašymą teismui ją patvirtinti. Tokia pareiga besiskiriantiems sutuoktiniams – informuoti kreditorių – reikalinga tam, kad kreditoriai galėtų įgyvendinti savo teises ir būtų įtraukti į turto padalinimo schemą.

Labai tikėtina, kad kreditoriai prieštaraus turto padalinimui motyvuodami tuo, kad jų teisės yra pažeidžiamos – pavyzdžiui, padalinus turtą išauga paskolos rizikingumas. Koks bebūtų kreditorių sprendimas, jis turi būti žinomas dar iki santuokos nutraukimo fakto įsigaliojimo.

Problemų gali kilti ir tuomet, kai sutuoktiniai nevykdo prievolės informuoti kreditorių arba kuris nors iš sutuoktinių nuslepia įsiskolinimo faktą. Tokiais atvejais įmanomi teisiniai situacijos sprendimai.

Svarbu pažymėti, kad bet kokiems sandoriams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ar įmone, reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kitaip yra imant vartojimo paskolą ar perkant daiktus išsimokėtinai. Tokiu atveju formalus sutuoktinio sutikimas nėra reikalingas. Tokiais atvejais tik preziumuojama, kad besiskolinantysis turi sutuoktinio sutikimą, tad tokio tipo įsipareigojimai gali išaiškėti ir po santuokos nutraukimo.

Ši problema gali būti sprendžiama dviem būdais. Jei skolintomis lėšomis įgytas turtas nėra panaudojamas bendram šeimos labui, tai atsakomybę už jį prisiima ta pusė, kuri sudarė paskolos sutartį. Tačiau jeigu paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais – pirktas šeimos automobilis, šeimos baldai ar panašiai – už paskolos grąžinimą tampa atsakingi abu sutuoktiniai. Tokioje situacijoje kredito prievolė vienam iš sutuoktinių gali atsirasti jam to ir nežinant, mat kreditoriai gali reikšti reikalavimus atnaujinti skyrybų bylą ir pripažinti prievolę solidaria.

Draugiški susitarimai iššaukia ginčus

Dažniausiai šeimos kreditiniai įsipareigojimai būna solidarūs. Geriausias pavyzdys – būsto paskola. Solidarūs yra ir įsipareigojimai namų ūkiui išlaikyti ar gerinti, vaikų auklėjimui. Už šių finansinių įsipareigojimų vykdymą visa apimtimi atsakingi abu sutuoktiniai. Jeigu santuokos nutraukimo atveju paskolos sutartis nėra modifikuojama – o tą padaryti pakankamai sunku – tai ji ir lieka solidari.

Dėl to, kaip ir kokiomis dalimis bus padengti finansiniai įsipareigojimai, sutuoktiniai gali susitarti ir tarpusavyje. Tačiau kreditoriui nėra svarbu, kaip teisme padalintas turtas ir koks yra buvusių sutuoktinių tarpusavio sutarimas. Jeigu vienas iš sutuoktinių įsipareigojimų nevykdo, kreditorius paskolą imsis išieškoti iš kito. Šioje situacijoje pareigingasis sutuoktinis – tas, kuris savo paskolos dalį mokėjo tvarkingai arba jos mokėti pagal tarpusavio susitarimą neturėjo apskritai, o kreditorius išieškojo iš jo papildomas sumas – gali reikalauti žalos atlyginimo iš nepareigingojo sutuoktinio. Inicijuojant naują teismo procesą turės būti pateikti faktai apie įsiskolinimą ir sumokėtas sumas, patirtus nuostolius.

Finansiniai įsipareigojimai ir jų nevykdymas yra dažna problema, kylanti po santuokos nutraukimo. Besiskiriantys žmonės pakankamai dažnai šio klausimo neįvertina ir tikisi, kad kitas sutuoktinis pagal draugišką susitarimą drausmingai laikysis savo įsipareigojimų. Nepagalvojama, kad iki paskolos grąžinimo pabaigos jie už tą paskolą bus atsakingi solidariai.

Sunkumų šiuo atveju atsiranda dėl to, kad turtą besiskiriantieji gali pasidalinti taip, kaip jie nori, tačiau paimtos paskolos solidarumo sąlygos gali būti keičiamos tik sutikus bankui. O pastarasis yra visiškai nesuinteresuotas panašiais pakeitimais. Kol būstas įkeistas bankui, tol abu sutuoktiniai atsakingi už kredito išmokėjimą, o bankas visuomet gins šį interesą.

Prievolės modifikavimas tikėtinas tik tuo atveju, jeigu vienas iš sutuoktinių įrodo, kad jo turtas ir pajamos yra pakankami ir jam vienam prisiėmus įsipareigojimus paskolos rizikingumas neišaugtų. Tariantis su banku dėl naujų sąlygų galima pasitelkti ir laiduotojus, pavyzdžiui, paskolos perėmėjo tėvus, kurie sumažintų paskolos rizikingumą.