„Rimi“ ir „Iki“ sandoris: o kas toliau
2017 - 09 - 29
Straipsnio autorius: Rasa Zaščiurinskaitė
4 mėnesių terminas Konkurencijos tarybai priimti sprendimą dėl „Rimi“ ir „Iki“ sandorio jau yra pasibaigęs. Apie sandorį buvo pranešta gegužės 18 d., o tai reiškia, kad terminas baigėsi dar rugsėjo 18 d. Tačiau iki šiol Konkurencijos taryba jokio sprendimo sandorio atžvilgiu nėra priėmusi.
Jei nagrinėjimo terminas buvo pratęstas, tikėtina, artimiausiu metu turėtų būti viešai paskelbti „Rimi“ siūlomi įsipareigojimai, kuriais būtų siekiama ištaisyti galimus konkurencijos ribojimus dėl sandorio įgyvendinimo. Kokios konkrečiai konkurencijos problemos iškilo ir kokius jų sprendimus šalys siūlo, turėtų paaiškėti tuomet, kai bus viešai paskelbtas siūlomų įsipareigojimų tekstas.
Parduotuvių perledimas
Paprastai Konkurencijos tarybai priimtini būna tik struktūrinio pobūdžio įsipareigojimai. Šiuo atveju tokiais įsipareigojimais galėtų būti „Rimi“ įsipareigojimas perleisti tam tikras įsigytas „Iki“ parduotuves, kurių įsigijimas kelia konkurencijos problemų, per nustatytą terminą po koncentracijos leidimo. Taip pat teoriškai „Rimi“ būtų įmanoma įsipareigoti perleisti ir savas parduotuves, veikiančias tose pačiose probleminėse rinkose, kaip ir naujai įsigyjamos „Iki“ parduotuvės. Todėl rinkoje galime pamatyti parduodamų ne tik „Iki“, bet ir „Rimi“ parduotuvių. Vienaip ar kitaip, galima tikėtis, kad įsipareigojimų įgyvendinimas „Rimi“ ir „Iki“ sandoryje gali sukelti tam tikrą antrinę prekybos centrų įsigijimų/nuomos sandorių bangą.
Kita vertus, „Rimi“ taip pat galėtų atsisakyti pirkti kai kurias „Iki“ parduotuves, arba įsipareigoti jas iš viso uždaryti, nors tokia galimybė yra kiek mažiau tikėtina. Tokia galimybė greičiausiai nebūtų itin priimtina pardavėjui bei Konkurencijos tarybai. Pardavėjas, žinoma, siekia iš rinkos pasitraukti, o ne tiesiog sumažinti savo veiklos apimtis, o Konkurencijos tarybai yra svarbu ne tik tai, kad tam tikros parduotuvės nebūtų įgyjamos, bet ir tai, kad jos turėtų galimybę toliau daryti realų konkurencinį spaudimą. Jei parduotuvės būtų uždaromos, o ne perleidžiamos esamam rinkos dalyviui, tai nulemtų konkurencijos sumažėjimą rinkoje.
Patikėtinio atsiradimas
Priėmus įsipareigojimus, jų laikymąsi prižiūrėtų ne tik Konkurencijos taryba, bet, greičiausiai, turėtų būti parinktas ir nepriklausomas patikėtinis. Patikėtinis yra reikalingas tam, kad prižiūrėtų, jog perleidžiamas turtas išliktų ekonomiškai gyvybingas. Patikėtinis, kuriuo paprastai skiriamos tinkamą reputaciją turinčios konsultacijų ar audito bendrovės, turi teisę gauti informaciją apie perleidžiamą verslą, betarpiškai dalyvauja visame perleidimo procese ir užtikrina, kad nenukentėtų perleidžiamo verslo ekonominis potencialas.
Įsipareigojimui perleisti turtą būna nustatomas protingas terminas (pvz., 1 metų). Tiesa, paprastai terminas būna viešai neskelbiamas, kad potencialūs pirkėjai nepasinaudotų juo kaip argumentu derybose dėl sandorio.
Paskelbus įsipareigojimų tekstą rinkos dalyviams ir kitiems suinteresuotiems asmenims (prekybos tinklams, tiekėjams, nekilnojamojo turto rinkos dalyviams ir pan.) turėtų būti sudaryta galimybė pasisakyti dėl tokių įsipareigojimų. Paprastai taryba suteikia 1 savaitę tokiai suinteresuotų asmenų nuomonei pateikti. Po to Konkurencijos taryba sprendžia, ar siūlomi įsipareigojimai padės ištaisyti konkurencijos problemas ir priims sprendimą, ar tvirtinti įsipareigojimus ir leisti vykdyti koncentraciją. Vėliausiai toks sprendimas turėtų būti paskelbtas iki spalio 18 d. ir tada jau bus aišku, kokie pokyčiai gali atsirasti mažmeninės prekybos ir nuomos rinkoje.
Rasa Zaščiurinskaitė yra advokatų kontoros „Cobalt” konkurencijos teisės praktikos grupės vadovė