Reputacijos svarba viešuosiuose pirkimuose. Ar visada neigiamas įmonės įvertinimas pakiša koją?

Vis dažniau kalbant apie tai, kad Seimas turėtų leisti iš viešųjų pirkimų šalinti Lietuvos ir užsienio tiekėjus, kurie yra įtraukti į Rusijos karo rėmėjų sąrašą ar yra su jais susijęs, į paviršių iškyla įmonių reputacijos klausimas. Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta informacija ir apie ne laiku, netinkamai ar nekokybiškai įvykdytas viešųjų pirkimų sutartis, nevengiant konkrečiai įvardyti ir „prasikaltusių“ tiekėjų. Taip pat skambiai pristatomos paaiškėjusios naujienos apie viešuosius projektus įgyvendinančių tiekėjų atstovų ryšius su užsakovais, sutarčių laimėjimo aplinkybes. Nors atrodo, kad neigiama viešai prieinama informacija kenkia įmonių įvaizdžiui verslo prasme, nebūtinai ji trukdo dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose, sako Dovilė Jankauskytė, advokatų profesinės bendrijos „Cobalt“ vyresnioji teisininkė, advokatė.

Viešųjų pirkimų įstatymas tiesiogiai nenumato galimybės pašalinti tiekėją iš viešojo pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas turi prastą reputaciją. Kitaip tariant, įstatyme yra įtvirtintas baigtinis tiekėjų pašalinimo iš viešųjų pirkimų pagrindų sąrašas. Šiame sąraše įvardintos tokios priežastys kaip, dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, kyšininkavimas, prekyba poveikiu, sukčiavimas, nusikalstamas bankrotas ir kitos. Tačiau jame nėra tokio pašalinimo pagrindo kaip prasta ir nepatenkinama reputacija.

„Nepriklausomai nuo to, kokią informaciją apie konkretų tiekėją žino perkančioji organizacija, ji neturi teisinio pagrindo atmesti pasiūlymo, jei pastarasis atitinka visus pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus ir nėra įstatyme nurodytų pašalinimo pagrindų. Pavyzdžiui, viešoje erdvėje yra pateikiama informacija apie konkretaus tiekėjo ginčą su užsakovu – jo teigimu, netinkamai vykdomą viešojo pirkimo sutartį. Tačiau tokia informacija negali daryti įtakos tiekėjo dalyvavimui kituose viešuosiuose pirkimuose, jei sutartis nėra nutraukta dėl esminio pažeidimo. Kita priežastis – užsakovas nėra priėmęs konkretaus sprendimo, kad tiekėjas esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, dėl ko tiekėjui jau yra pritaikyta sutartyje numatyta sankcija“, – sako advokatė.

Nutraukti sutartį galima

Kita vertus, perkančioji organizacija gali patikrinti viešoje erdvėje nuskambėjusią neigiamą informaciją apie tiekėją, pavyzdžiui, ar jis yra nelegaliai įdarbinęs darbuotojus, ar padaręs finansinės atskaitomybės teisės aktų pažeidimus. Šiai informacijai pasitvirtinus, tokio tiekėjo pasiūlymas turėtų būti atmestas, o jau sudaryta sutartis galėtų būti nutraukta dėl esminio pažeidimo – tiekėjo reikalavimų nesilaikymo visą sutarties vykdymo laikotarpį neatitikti įstatyme nustatytų pašalinimo pagrindų.

„Tiekėjų reputacija tampa itin reikšminga, kai jie, teikdami pasiūlymus pirkimuose, formaliai atitinka vieną ar kitą Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą pašalinimo pagrindą. Pavyzdžiui, įmonė yra įtraukta į nepatikimų tiekėjų ar melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, neatitinka patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Viešųjų pirkimų įstatymas numato galimybę tokiems tiekėjams taikyti „pasitaisymo“ priemones. Tokiu atveju įmonės gali bandyti įrodyti perkančiosioms organizacijoms, kad pastarosios neturėtų abejoti tiekėjų patikimumu, – sako D. Jankauskytė. – Visgi kiekvienu atveju perkančioji organizacija individualiai sprendžia, ar pasitikėti tiekėju. Sprendimas priimamas tada, kai įvertinamos viešajame pirkime dalyvaujančios įmonės pritaikytos „pasitaisymo“ priemonės, skirtos tolesnių (pakartotinių) pažeidimų prevencijai.“

Tačiau perkančioji organizacija, priimdama sprendimą, negali vadovautis tik viešoje erdvėje esančia informacija, sako „Cobalt“ vyresnioji teisininkė.

„Perkančioji organizacija turi objektyviai įvertinti tiekėjo pritaikytas „pasitaisymo“ priemones. Jeigu tiekėjo reputacija yra prasta, viešoje erdvėje galima rasti daug neigiamos informacijos apie ją, perkančiajai organizacijai gali būti sudėtinga priimti sprendimą ir nustatyti, ar tokia įmonė yra patikima ir ja galima pasitikėti, – sako D. Jankauskytė. – Jei visgi perkančioji organizacija nusprendžia, kad nepasitiki tiekėju, ji gali pašalinti įmonę iš pirkimo. Tačiau šiuo atveju tiekėjas gali sprendimą ginčyti, teikti pretenziją ar net ieškinį teismui. Visgi tokio ieškinio tenkinimo tikimybė itin maža.“