Priklausomybė azartiniams lošimams – sąlyga atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą
2024 - 10 - 23
Straipsnio autorius: Dr. Ieva Strunkienė
Jei asmuo pralošė dešimtis milijonų eurų ir teismo jam būtų pavesta grąžinti šią sumą, ar jis tikrai galėtų paskelbti fizinio asmens bankrotą? Priklausomybės, tarp jų ir azartiniams lošimams, gali fizinio asmens bankrotui užkirsti kelią.
Sprendžiant, ar kelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, vertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti nustatytas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti vertinama, ar asmuo tapo nemokus, elgdamasis sąžiningai. Lietuvoje sąlygos fizinio asmens mokumui atkurti sudaromos tik sąžiningiems asmenims. Teismas patikrina, ar neegzistuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (FABĮ) įtvirtinta bent viena iš sąlygų, kuriai esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
Viena iš sąlygų, užkertančių kelią fiziniam asmeniui bankrutuoti – jeigu teismas nustato, kad asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių. Baigtinio žalingų įpročių sąrašo FABĮ nenurodo. Tad tai, ar atitinkami asmens veiksmai laikytini žalingais įpročiais, paliekama vertinti teismui. Tačiau konkrečias priklausomybes įstatymas vis tik įvardija. FABĮ imperatyviai nurodo, kad jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kita – galimybę bankrutuoti toks asmuo praranda.
Kreditorius turi įrodyti žalingus įpročius
Lietuvoje didelio susidomėjimo ir atitinkamo visuomenės vertinimo sulaukė kazino galimai fizinio asmens praloštų didelių pinigų sumų istorija. Įstatymų leidėjas šiuo požiūriu pasirinko griežtą poziciją. Jei asmuo siekia išsigelbėti nuo skolų, tačiau negalėjo atsispirti azartiniams lošimams ir sistemingai kazino pralošdavo pinigus, ir jeigu ši priklausomybė turėjo lemiamos reikšmės skolininko skoloms atsirasti (nemokumui), bankrutuoti, deja, nepavyks.
Laikoma, jog asmuo priklausomybių neturi, jeigu neįrodyta priešingai. Retas atvejis, kai asmuo viešai praneša turintis žalingų įpročių, o ypač fizinio asmens bankroto bylų inicijavimo atvejais. Pareiga įrodyti, ar asmuo laikomas turinčiu žalingų įpročių, tenka priešingą interesą byloje turinčiam asmeniui. Logiška, kad to imasi kreditorius, kadangi dažniausiai pastarasis yra nusiteikęs prieš bankroto bylos asmeniui iškėlimą. Šios aplinkybės įrodinėjimo procese kreditorius privalo įrodyti žalingų įpročių akivaizdumą, kad tai nėra pavienis užfiksuotas atvejis, o pasikartojantys asmens vykdomi veiksmai. Tai leidžia daryti išvadą, pavyzdžiui, kad asmuo turi psichologinę priklausomybę ar polinkį lošti azartinius žaidimus, lėmusią asmens nemokumą.
Svarbu dar ir tai, kad, tuo atveju, kai asmuo tampa nemokus dėl savo žalingų įpročių, įstatymų leidėjas nenumatė jokio termino, kuriam praėjus asmuo galėtų bankrutuoti. Tuo tarpu įprastai, teismai asmens veiksmus (ne)sąžiningumo aspektu vertina tik už trejus paskutinius metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo.