Pensijų sistemos reforma prieštarautų Konstitucinio Teismo sprendimui
2016 - 12 - 05
Straipsnio autorius: Akvilė Bosaitė
Šiandien savo senatvei pensijų fonduose kaupia apie 1,2 mln. Lietuvos gyventojų. Beveik pusė jų savanoriškai pasirinko kaupimui pridėti ir dalį nuosavų lėšų, o valstybė už tai įsipareigojo prie jų pensijos prisidėti papildoma skatinamąja įmoka.
Tačiau po Seimo rinkimų kai kurie valdančiajai koalicijai atstovaujantys politikai ėmė aktyviai kalbėti apie tai, kad valstybei neverta laikytis savo susitarimo su gyventojais dalies ir sustabdyti valstybės pervedimus į būsimųjų pensininkų sąskaitas pensijų fonduose.
Teisininkų teigimu, tokie planai kertasi su teisėtais gyventojų lūkesčiais.
Kaupiantieji galėtų kreiptis į teismą
„Lietuvos politinė ir teisinė sistema, be abejo, leidžia keisti įstatymus ar jų nuostatas, jeigu tam yra pagrindas ar matomas poreikis. Visgi bendresni principai numato, kad vienokie ar kitokie politiniai sprendimai turi atitikti teisėtus gyventojų lūkesčius. Šiuo požiūriu bet kokios radikalios pensijų sistemos reformos dabartinėje situacijoje pažeistų pagrįstą Lietuvos gyventojų lūkestį, kad pensijų kaupimo sistema bus stabili, valstybė laikysis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų, o sprendimai nebus priiminėjami ir atšaukinėjami kas porą metų“, – sako advokatė, advokatų kontoros „Cobalt“ partnerė Akvilė Bosaitė.
Anot advokatės, politikų svarstymai, kad valstybei galbūt reikėtų nutraukti papildomų įmokų į pensijų fondus mokėjimą, pakerta žmonių pasitikėjimą valstybe, didina gyventojų nusivylimą, o tuo pačiu klibina pamatus, ant kurių statoma visa teisinė ir politinė sistema.
Be šių pasekmių, pasak A. Bosaitės, reikšmingi Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai ar naujų situaciją iš esmės keičiančių reformų priėmimas taip pat iškeltų ir gausybę konkrečių praktinių bei teisinių klausimų, kurie privalėtų būti sprendžiami nepažeidžiant kaupiančiųjų interesų. Pensijų fonduose kaupiantiems gyventojams, tikėtina, atsirastų ir realus pagrindas kreiptis į teismą.
„Teisinės institucijos gali suabejoti įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios sprendimais, pripažinti juos neteisėtais. O situacija, kai įstatymų leidėjai priiminėja sprendimus, kuriuos teismai nuneigia, yra politinės sistemos nebrandumo požymis. Politikai, teikdami neapgalvotus siūlymus ar priiminėdami skubotus įstatymus, turėtų iš pat pradžių elgtis atsakingai ir apgalvotai, negriauti žmonių pasitikėjimo“, – pažymi A. Bosaitė.
Pokyčių per 12 metų netrūko
Šiuolaikinė Lietuvos pensijų sistema skaičiuoja vos 12 metų, o dabartine savo forma ji egzistuoja vos trejus metus. Nepaisant to, nuo 2004 metų su kaupimu pensijų fonduose susiję įstatymai buvo keisti net 24 kartus. Ne kartą buvo keičiamas ir įmokos į pensijų fondus dydis. Iš pradžių jis palaipsniui augo nuo 2,5 proc. iki 5,5 proc., vėliau gi buvo mažintas ir kurį laiką siekė tik 1,5 proc.
Galiausiai sistema buvo pertvarkyta taip, kad dirbantieji, pasirinkę maksimalų kaupimą, pensijai galėtų kaupti iš trijų šaltinių – dalies „Sodros“ mokesčių, nuosavų lėšų ir valstybės skiriamos papildomos skatinamosios įmokos. Šiuo metu dvi pirmosios įmokos sudaro po 2 proc. asmens pajamų, o trečioji įmoka – 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
Konstitucinis Teismas – kaupiančiųjų pusėje
Jei įmokų didinimas gali būti logiškas ir iš anksto suplanuotas žingsnis, nešantis naudą kaupiantiems žmonėms, tai jų mažinimas iš esmės pažeidžia kaupiančiųjų interesus. Tą prieš ketverius metus pripažino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Šio teismo teisėjai išaiškino, kad 2009 metais priėmus sprendimą mažinti įmokas į pensijų fondus, privalėjo būti numatyta ir kompensacijos gyventojams tvarka.
Konstitucinio Teismo išaiškinime pažymima, jog įstatymų leidėjai turi siekti, kad kaupiantys asmenys nepatirtų didelių praradimų. Kai tokie praradimai yra neišvengiami, privaloma nustatyti teisingą jų kompensavimą, atsižvelgiant į valstybės finansines ir ekonomines galimybes.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas suteikė pensijų kaupimo sistemai stabilumo, nes apsaugojo sistemą nuo pernelyg drastiškų reformų ir įmokų mažinimo ar net sustabdymo.