Obligacijų rinkoje dvi esminės reguliavimo naujovės po Nepriklausomybės atkūrimo

Ketvirtadienį Seimas priėmė du Lietuvos banko inicijuotus kapitalo rinkai itin svarbius įstatymus. Priimtas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas, nuo 2016 m. lapkričio 1 d. leidžiantis uždarosioms akcinėms bendrovėms (UAB) obligacijas (išskyrus konvertuojamąsias obligacijas) platinti viešai.

UAB, norėdama viešai platinti obligacijas, privalės audituoti savo praeitų finansinių metų ataskaitas, sudaryti sutartį dėl viešai siūlomų vertybinių popierių (obligacijų) sąskaitų tvarkymo bei privalės parengti prospektą arba informacinį dokumentą apie platinamas obligacijas. Be to, įtvirtinama naujovė, kad UAB gali leisti užtikrintas obligacijas pvz., kai bendrovės prievolės išpirkti obligaciją yra užtikrinamos bendrovės turto įkeitimu/hipoteka arba trečiųjų asmenų laidavimu, garantija ar turto įkeitimu/hipoteka). Iki tol užtikrintas obligacijas galėjo leisti tik akcinė bendrovė (AB).

Antra, priimtas atskiras Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas, įsigaliosiantis 2016 m. lapkričio 1 d.

Jis reguliuoja obligacijų savininkų interesų gynimą, palaikant ryšius su AB ir UAB, siekiant, kad bendrovė įvykdytų obligacijų išleidimo dokumentuose nurodytus įsipareigojimus obligacijos savininkų naudai.

UAB ar UAB, pieš viešai platindama obligacijas, privalės sudaryti sutartį su obligacijų savininkų patikėtiniu (anksčiau – su vertybiniu popierių viešosios apyvartos tarpininku) dėl obligacijų savininkų interesų atstovavimo.

Iki šio įstatymo obligacijų savininkų gynimą reguliavo tik kelios Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, numatydamos, kad tik finansų maklerių įmonės (kaip juridiniai asmenys) gali teikti obligacijų savininkų interesų gynimo paslaugą. Naujasis įstatymas įtvirtina, kad šią paslaugą turi teikti fizinis asmuo (pats ar kaip juridinį asmenį atstovaujantis asmuo), turėdamas ne tik finansų maklerio kvalifikaciją, bet ir auditoriaus bei bankroto administratoriaus kvalifikaciją.

Įstatymas papildomai nustato reputacijos, nepriklausomumo, išsilavinimo ir patirties reikalavimus obligacijų savininkų patikėtiniui.

Naujasis įstatymas taip pat detaliai reguliuoja obligacijų savininkų susirinkimo šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką (senojoje Akcinių bendrovių įstatymo redakcijoje šie klausimai visai nebuvo aptariami).

Šios dvi Lietuvos banko inicijuotos teisėkūros naujovės išsprendžia dvi Lietuvos obligacijų rinkos opias problemas: panaikina dešimtmečius gyvavusį draudimą UAB platinti obligacijas viešai bei praplečia obligacijų savininkų patikėtinių ratą į jį įtraukdamos ne tik finansų maklerio įmones, bet ir auditorius bei bankroto administratorius.

Iki šių pakeitimų rinkos dalyviai susidurdavo su problema, kad UAB, norėdama leisti obligacijas ir jas platinti viešai, privalėdavo persitvarkyti į AB. Tačiau net ir persitvarkius į AB, rinkoje buvo labai sunku surasti finansų maklerio įmonę, kuri sutiktų teikti obligacijų savininkų interesų gynimo paslaugą arba kurios kainodara obligacijų emitentui būtų priimtina.

Nors šios teisėkūros naujovės turi šiokių tokių trūkumų pvz., draudimas UAB viešai platinti konvertuojamąsias obligacijas arba draudimas advokatams būti obligacijų savininkų patikėtiniais, tačiau Lietuvos obligacijų rinkoje tai yra bene dvi esminės reguliavimo naujovės po nepriklausomybės atkūrimo ir labai džiugu, kad Lietuvos bankas inicijavo šias pataisas.

Labai tikiuosi, kad šie pakeitimai suaktyvins apmirusią obligacijų rinką.

Advokatų kontoros „Cobalt“ partnerė Akvilė Bosaitė