Nušalinimas nuo darbo dirbant nuotoliniu būdu – kaip tą padaryti?

Ką tik įsigalioję Darbo kodekso (DK) pakeitimai ženkliai praplėtė darbuotojų ratą, kuriems turi būti tenkinamas prašymas dirbti nuotoliniu būdu. Normalu, jog nuotoliniam darbui tampant darbdavių ir darbuotojų kasdienybe, iškyla vis naujų klausimų. Itin aktuali problema – įvairių pažeidimų fiksavimas ir darbuotojų nušalinimas. Kai darbuotojas dirba biure, jo nušalinimas įgyvendinamas gana paprastai, tačiau, jeigu dirbama nuotoliniu būdu, iškyla nemažai iššūkių.

Ką reiškia nušalinimas nuo darbo? Nušalinimas – tai laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas, kai darbuotojui uždraudžiama įgyvendinti sulygtas darbo funkcijas.

Darbuotojas įprastai nušalinamas dėl šių priežasčių:

– pagal pareigūnų arba organų rašytinį reikalavimą;

– tiriant darbuotojo galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes;

– kai darbuotojas pasirodo darbe apsvaigęs ar neblaivus.

Pastarasis nušalinimo pagrindas, greičiausiai, sudėtingiausiai pritaikomas.

Kaip per atstumą įvertinti, ar darbuotojas neblaivus arba apsvaigęs?

Esminė šio nušalinimo pagrindo problema – darbuotojo neblaivumo nustatymas. Įprasti neblaivumo požymiai: neadekvati elgsena, nerišli kalba, darbuotojui dirbant nuotoliniu būdu yra itin sunkiai pastebimi. O kai kurių požymių, pavyzdžiui, iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, nustatymas visai neįmanomas.

Siekiant nušalinti darbuotoją šiuo pagrindu, darbdavys ar kiti darbuotojai turi akivaizdžiai pastebėti nekoordinuotą, neadekvatų elgesį ar kitus požymius, liudijančius, kad asmuo yra apsvaigęs. Tik tokiu atveju darbdavys gali imtis kitų priemonių darbuotojo neblaivumo nustatymui.

Todėl darbdaviams rekomenduojama nustatyti vidinę tvarką, kaip organizuoti neblaivumo patikrinimą darbuotojui dirbant nuotoliniu būdu.

Galima nustatyti, kad neblaivumo įtarimo atveju darbdavys turi teisę atvykti iki darbuotojo nurodytos nuotolinio darbo vietos patikrinimui, arba, kad tokiam patikrinimui darbuotojas privalo pats prisistatyti į darbovietę ar sveikatos priežiūros įstaigą.

Darbostogos – motyvavimo priemonė ar proga darbuotojui „paslysti“?

Vadinamosios darbostogos yra tas pats darbas nuotoliniu būdu, tačiau per jas sudaroma galimybė keliauti, dažniausiai taikomas lankstesnis darbo grafikas.

Žinoma, darbostogos yra motyvavimo ir darbo efektyvumo didinimo priemonė, bet darbdaviams ji gali kelti ir papildomų problemų. Atostogų metu darbuotojai labiau atsipalaiduoja, tad gali pasitaikyti ir neblaivumo ar apsvaigimo atvejų.

Todėl skiriant darbostogas svarbu nustatyti, kada darbuotojas turi būti pasiekiamas, kur turėtų tikrintis, įtariant jo neblaivumą, taip pat, kaip darbuotojas gali būti nušalintas, jei dirba kitoje šalyje.

Kaip nušalinti darbuotoją jam dirbant nuotoliniu būdu?

Aptariant nušalinimo procedūrą, pagal pareigūnų arba organų rašytinį reikalavimą darbuotojas nušalinamas raštu iki trijų mėnesių laikotarpiui, nemokant jam darbo užmokesčio. Darbdavys privalo nurodyti nušalinimo laikotarpį, priežastis ir teisinį pagrindą.

Kita vertus, norint nušalinti darbuotoją, kai kyla abejonių dėl netinkamo jo pareigų atlikimo, tai padaryti galima tik įtariant pareigų pažeidimą ir jeigu nustatoma, kad darbuotojo buvimas darbo vietoje gali trukdyti tyrimui. Nuotolinio darbo atveju buvimas darbo vietoje galėtų būti interpretuojamas kaip tolesnis funkcijų vykdymas ar buvimas prisijungus prie darbinės sistemos.

Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją pateikiama, kokiu darbo pareigų pažeidimu jis įtariamas ir motyvuotai pagrindžiamas toks įtarimas. Darbuotojas nušalinamas iki 30 kalendorinių dienų, jam paliekant jo vidutinį darbo užmokestį. Rekomenduojama su šiuo sprendimu pasirašytinai supažindinti darbuotoją ir pareikalauti rašytinio paaiškinimo.

Darbuotojo neblaivumo atveju, procesas išlieka toks pats, kaip ir dirbant biure – darbuotojui surašomas nušalinimo aktas, darbuotojas su juo supažindinamas ir pasirašo dėl sutikimo ar nesutikimo su nušalinimu.

Taip pat rekomenduojama nurodyti darbuotojui pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl neblaivumo ar apsvaigimo aplinkybių. Darbuotojas nušalinamas tą darbo dieną, neleidžiant jam dirbti ir nemokant darbo užmokesčio.

Vis dėlto tais atvejais, kai darbuotojas dirba nuotoliniu būdų, svarbu žinoti specifinius aspektus, į kuriuos neatsižvelgus gana paprasta nušalinimo procedūra gali smarkiai komplikuotis.

• Pirmiausia rekomenduojama nustatyti vidinę tvarką, kurioje būtų aiškiai įtvirtinta, kaip fiksuojami pažeidimai dirbant nuotoliniu būdu ir kokia yra konkreti nušalinimo procedūra. Darbdaviui tai aktualu, nes tinkamai neapibrėžus šių aspektų gali būti sudėtinga darbuotoją nušalinti, ar, neblaivumo atveju, atlikti reikiamą patikrinimą.
• Svarbu nustatyti, ar nušalinimo aktai ir sprendimai darbuotojui pateikiami elektroniniu būdu, ar pristatomi kitomis priemonėmis. Reiktų nepamiršti, kad pagal įsigaliojusius DK pakeitimus turi būti sudarytos galimybės informaciją, perduodamą elektroniniu būdu, ne tik išsisaugoti, bet ir atsispausdinti. Tinkamu įteikimu laikomas, pavyzdžiui, elektroniniu paštu persiųstas dokumentas, kurį galima atsisiųsti, jame aiškiai išdėstyta informacija, kurią darbuotojas gali atsispausdinti.
• Kalbant apie tinkamą įteikimą, vidinėje įmonės darbo tvarkoje aktualu numatyti veiksmų planą: ką daryti, jei darbuotojas, pavyzdžiui, neatsako į elektroninį laišką?
• Kad darbuotojas neištrintų ar tiesiog neignoruotų laiško, rekomenduojama visų pirma nustatyti terminą, per kurį darbuotojas turi patvirtinti, kad laišką gavo ir su juo susipažino. Antra, reikėtų įtvirtinti tvarką, kaip darbdavys gali elgtis negavęs atsakymo per nurodytą terminą. Pavyzdžiui, galima nuostata, kad darbuotojui neatsakius į elektroninį laišką per nustatytą terminą, darbdavys turi teisę paskambinti darbuotojui ir žodžiu informuoti apie išsiųstą dokumentą, aptarti dokumento turinį. Tokiu atveju dokumentas bus laikomas tinkamai įteiktu.
• Kitas, be galo svarbus aspektas, yra užtikrinimas, kad darbuotojas nušalinimo laikotarpiu nevykdytų savo darbo funkcijų. Biure tai padaryti itin paprasta – iš darbuotojo paimamos darbo priemonės, neleidžiama būti darbo vietoje ir panašiai. Visgi vidinėje tvarkoje turi būti numatomas ir būdas, kuriuo nuotoliniu būdu dirbantis asmuo bus sulaikomas nuo savo darbo funkcijų vykdymo. Turi būti užtikrinta galimybė, pavyzdžiui, atjungti darbuotoją nuo darbovietės sistemos, atimti iš jo prieigą prie bendrų dokumentų, užblokuoti darbuotojo elektroninio pašto ir kitas paskyras, užrakinti kompiuterį. Problema gali atsirasti , jei darbuotojas dirba naudodamas savo priemones, tarkime, asmeninį kompiuterį. Tokiu atveju galėtų būti užblokuojama prieiga prie darbovietės serverių ar sistemų, tačiau kompiuteris asmeninis, todėl darbdavys neturės teisės atimti prieigos naudotis visomis programomis. Reikia įvertinti riziką ir siekiant išvengti panašių situacijų, darbui iš namų suteikti atskirą darbo kompiuterį.

Taigi darbuotojo nušalinimo institutas jam dirbant nuotoliniu būdu tikrai yra įgyvendinamas, tačiau kiekvienas darbdavys turi įvertinti, ar įmonėje nustatyta nušalinimo procedūra yra tinkama taikant tokias darbo organizavimo formas. Geriausias būdas – nustatyti vidinę tvarką, kuri sumažins nemalonumus ir ginčo riziką bei palengvins darbdavio dalią atsiradus bent vienam iš nušalinimo pagrindų.