Nuo 2021 m. gruodžio 1 d. įsigalioja nauja Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika – ar šie pakeitimai keičia žaidimo taisykles?

2021 m. lapkričio 3 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinta nauja Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika (toliau – Metodika), kurios redakcija turi įsigalioti 2021 m. gruodžio 1 d. Iki šios redakcijos Metodikos pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pagal sukurtą dinaminę pirkimo sistemą pirkimai atliekami pagal iki Metodikos įsigaliojimo galiojusias nuostatas.

Tiesa, dar visai neseniai, 2021 m. kovo mėn. Metodika jau buvo pakeista. Tad pamėginkime apžvelgti, ar laukiami esminiai pokyčiai, kurie turėtų įtaką nuo 2021 m. gruodžio 1 d. vykdomiems pirkimams, ir kaip jiems pasiruošti iš anksto, kad žiema kaip visuomet neateitų netikėtai?

Pagrindiniai Metodikos pakeitimai:

Pirma, patikslinta subtiekėjo sąvoka, t. y. pačios sąvokos pavadinimas papildytas subtiekėjas, kurio pajėgumais tiekėjas nesiremia (toliau – subtiekėjas). Tokiu būdu Metodikoje siekta dar aiškiau atskirti subtiekėjo bei ūkio subjekto, kurio pajėgumais nesiremiama, sąvokas.

Antra, nustatyta, kad paprastai reikalavimai dėl bendrų metinių visos veiklos pajamų, dėl bendrų metinių pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas bei dėl vidutinių metinių visos veiklos pajamų – neturėtų būti nustatomi, kai numatoma sudaryti mažos vertės sutartį. Kitaip tariant, jei planuoji sudaryti mažos vertės sutartį, neturėtum reikalauti, kad tiekėjas pagrįstų, jog turi būtiną finansinį ir ekonominį pajėgumą šiai sutarčiai įvykdyti ir taip apsunkinti smulkesnių rinkos žaidėjų galimybes dalyvauti mažos vertės pirkime.

Trečia, šiek tiek padidinta riba dėl reikalavimo pajamoms ir jo santykio su numatoma pirkimo sutarties verte – vietoje anksčiau nustatytos ribos, kad reikalaujama pajamų suma nebūtų didesnė nei 1,5 – 2 karto už numatomą pirkimo sutarties vertę, naujoje Metodikoje – ne didesnė kaip 2 kartus.

Tuo tarpu, kai numatoma sudaryti ilgalaikę vidutinės ar didelės vertės pirkimo sutartį, atsižvelgiama į planuojamą didžiausią metinę pirkimo sutarties vykdymo vertę, pavyzdžiui, jeigu ketinama sudaryti 36 mėnesių trukmės pirkimo sutartį, kurios kiekvienais metais planuojamas įvykdymas yra panašus, nustatomas reikalavimas ūkio subjekto bendroms metinėms visos veiklos pajamoms – konkreti suma eurais, kuri būtų apie 0,2-0,7 visos numatomos pirkimo sutarties vertės, bet ne daugiau kaip 2 kartus didesnė už numatomą didžiausią metinę pirkimo sutarties vykdymo vertę.

Ketvirta, vertinant vidutines medines veiklos pajamas, naujoje Metodikoje taip pat patikslinta, kokie dokumentai turi būti pateikiami, jei finansinės atskaitomybės dokumentai dar nepaskelbti Juridinių asmenų registre: teikiamas ūkio subjekto vadovo ir ūkio subjekto vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba kito asmens, galinčio tvarkyti ūkio subjekto buhalterinę apskaitą pagal teisės aktus, pasirašytų finansinių ataskaitų rinkinys ar jo ištrauka arba pažyma apie gautas metines visos veiklos pajamas.

Penkta, nustatant reikalavimus tiekėjo patirčiai, turėtų būti vertinama ne minimali, bet būtina patirtis, pagal kurią tiekėjas galėtų įrodyti gebėjimą tiekti panašias prekes, teikti panašias paslaugas ar atlikti panašius darbus. Kitaip tariant, šiuo atveju šiek tiek pakelta kartelė tiekėjų profesionalumui bei suteikta didesnė diskrecija perkančiosioms organizacijoms nustatant, kokia patirtis kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina.

Šešta, apibrėžiant reikalavimą tiekėjo patirčiai verte, kiekiu, apimtimi (plotas, ilgis, kiekis ir kt.), reikalaujama patirties reikšmė paprastai turi būti ne daugiau kaip 0,7 dydžio, lyginant su numatoma atitinkamų prekių, paslaugų ar darbų verte, kiekiu, apimtimi. Šiuo atveju naujoje Metodikoje leidžiama vertė taip pat padidinta, kadangi ankstesnės redakcijos Metodikoje buvo nustatyta, kad reikšmė turi būti ne didesnė nei 0,3-0,7 dydžio arba mažesnė.

Septinta, nustatyta, kad tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais. Tačiau visais atvejais (dėl reikalavimų panašioms įvykdytoms darbų, prekių, paslaugų sutartims) turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, pristatytos prekės, suteiktos paslaugos, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas. Ankstesnėje redakcijoje buvo numatyta pirkimo vykdytojo teisė, vertinant tiekėjo patirtį, reikalauti, kad tiekėjas pagrindinius darbus atlikęs, prekes pristatęs, paslaugas suteikęs būtų savo jėgomis, tad panašu, kad nuo šiol toks reikalavimas turės būti taikomas visuomet.

Aštunta, patikslinta, kokios informacijos pirkimo vykdytojas gali reikalauti pažymose apie įvykdytas sutartis, t. y. suma, data, gavėjas ir informacija apie tai, ar sutartis įvykdyta tinkamai. Šioje vietoje įvesta daugiau aiškumo ir baigtumo, lyginant su ankstesne Metodikos redakcija.

Apibendrinant, kartu su netolimoje ateityje įsigaliosiančiais Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais, keičiami ir kiti viešųjų pirkimų bendruomenei aktualūs teisės aktai. Tokia viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo dinamika aiškiai signalizuoja apie viešųjų pirkimų ekosistemos tobulėjimą ir prisitaikymą prie rinkos pokyčių.

Žydrūnė Biliūnaitė, advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė