#NR4 ESG AKTUALIJŲ SUVESTINĖ – 2024 LIEPA

Sveiki atvykę į naujausią ESG aktualijų suvestinės numerį. Šiame numeryje aptariami svarbiausi ir mus sudominę pokyčiai, įvykę per 2024 m. liepos mėn. ES ir LR ir susiję su aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos temomis.

Norėdami gauti COBALT rengiamą ESG aktualijų apžvalgą el. paštu, prenumeruokite čia.

SKAITYKITE:

• Aktualu ES teisėje: apribojimai dėl gyvsidabrio naudojimo, išmetami pramoniniai teršalai, trąšų ženklinimo pokyčiai, ESMA viešas pareiškimas dėl Europos tvarumo atskaitomybės standartų taikymo;
• Aktualu LR teisėje: želdynų įstatymo, atliekų tvarkymo įstatymo ir rinkliavų įstatymo pakeitimai, pokyčiai viešojo maitinimo įstaigoms dėl nemokamai dalinamų vienkartinių plastikinių pakuočių 2025 metais, atnaujintas nacionalinio oro taršos mažinimo planas ir atnaujinta tvarka dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo;
• Mėnesio žinutės: įsigaliojo ES direktyva dėl įmonių deramo tvarumo patikrinimo (CSDDD), 2024 m. liepos 11-12 d. vykęs neformalus ES aplinkos ministrų susitikimas Budapešte; Europos Komisijos raginimas pasiekti atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslus;
• „Darbuotojas klausia“: apie darbuotojo ir kolegų interesus bei nuomonę svarstant apie įmonės veiklą.

AKTUALU LT TEISĖJE

EUROPOS SĄJUNGOS APRIBOJIMAI DĖL GYVSIDABRIO NAUDOJIMO

Teisės aktas

Aprašymas. 2024 m. liepos 10 d. paskelbtais reglamento pakeitimais visiškai uždraudžiama naudoti dantų amalgamą, taip pat uždraudžiama tam tikrų gyvsidabrio turinčių produktų gamyba, importas ir eksportas. Nors ES gyvsidabris daugelyje produktų ribojamas, kai kuriuose produktuose jis vis dar naudojamas. Pavyzdžiui, gaminant dantų amalgamą. Nuo 2025 m. bus visiškai uždrausta naudoti dantų amalgamą dantų taisymui, išskyrus mediciniškai būtinus atvejus ir laikiną išimtį iki 2026 m. birželio 30 d. toms ES valstybėms narėms, kurioms pagrįstai reikia daugiau laiko pritaikyti nacionalines kompensavimo už pacientų gydymą valstybės lėšomis sistemas. Taip pat nuo 2025 m. sausio 1 d. bus draudžiamas dantų amalgamos eksportas, o nuo 2026 m. liepos 1 d. uždraudžiama dantų amalgamos gamyba ir importas, išskyrus dantų amalgamos gamybą ir importą specialiesiems medicininiams poreikiams užtikrinti.

Į Gyvsidabrio reglamentą įtrauktos šešių tipų gyvsidabrio turinčios lempos – jas bus draudžiama gaminti, importuoti ir eksportuoti nuo 2025 m. gruodžio 31 d. arba 2026 m. gruodžio 31 d. (priklausomai nuo tipo).

Kokia nauda? Šie reikalavimai prisidės kuriant aplinką be toksinių medžiagų, prie Nulinės taršos veiksmų plano tikslų įgyvendinimo, ES cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinimo.

Kas toliau? Reglamentas įsigaliojo 2024 m. liepos 30 d. ir yra taikomas tiesiogiai visose ES valstybėse narėse, tarp jų ir Lietuvoje.

DIREKTYVA DĖL PRAMONINIŲ IŠMETAMŲ TERŠALŲ SKATINS DIEGTI TVARIUS GAMYBOS BŪDUS IR INOVACIJAS

Teisės aktas

Aprašymas. 2024 m. liepos 15 d. paskelbta direktyva, kuri buvo priimta dar 2024 m. balandžio 24 d. Naujoji direktyva įpareigoja valstybes nares reikalauti, kad ūkio subjektas kiekvienam įrenginiui parengtų ir įgyvendintų aplinkosaugos vadybos sistemą. Ši sistema skatins diegti priemones, skirtas atliekų susidarymo prevencijai, padedančias taupiai naudoti išteklius, energiją, vandenį, taip pat vengti ar naudoti mažiau pavojingųjų medžiagų, gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir kt.

Direktyvos nuostatos suteikia teisę kompetentingai institucijai (Lietuvoje – Aplinkos apsaugos agentūrai) nustatyti ne tokias griežtas išmetamųjų teršalų ribines vertes arba aplinkosauginio veiksmingumo ribines vertes, kilus krizei dėl ypatingų aplinkybių, kurių ūkio subjektas ir valstybės narės negali kontroliuoti ir dėl kurių kyla didelių sutrikimų. Pavyzdžiui, kai reikia užtikrinti energijos tiekimo saugumą, išteklių, medžiagų ar įrangos naudojimą, kurie yra būtini ūkio subjektui, kad jis galėtų vykdyti veiklą, užtikrinančią viešąjį interesą. Taip pat tokiais atvejais, kai reikia užtikrinti tam tikras gamybos apimtis, kompensuojančias tokių medžiagų trūkumą ar tiekimo sutrikimus.

Be to, skatinamos inovacijos, naujų gamybos būdų kūrimas ir diegimas, perėjimas prie švarios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui pramonės. Įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios užtikrinti, jos žalos žmonių sveikatai atveju, nukentėję asmenys turėtų teisę už tą žalą reikalauti kompensacijos iš fizinių ar juridinių asmenų ir ją gauti.

LR Aplinkos ministerija nuo š. m. rudens planuoja organizuoti viešas konsultacijas, kurių metu bus pristatyta nauja direktyva ir su socialiniais partneriais aptarti ūkio subjektams aktualūs klausimai.

Kokia nauda? Direktyva skatina geriausių prieinamų gamybos būdų ir inovacijų kūrimą ir diegimą. Taip pat ji skatina efektyviau naudoti energiją ir išteklius, naudoti mažiau pavojingų medžiagų, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šie pokyčiai gali būti aktualūs apie 200 Lietuvos įmonių, šiandien turinčių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus.

Kas toliau? Direktyva įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 4 d. Ji turės būti perkelta į nacionalinę teisę per 22 mėn. nuo jos įsigaliojimo dienos. Be to, direktyvoje numatyti tam tikri pereinamieji laikotarpiai, nuo kurių naujieji reikalavimai turės būti taikomi ūkio subjektams.

TRĄŠŲ ŽENKLINIMO PAKEITIMAI

Teisės aktas

Aprašymas. Šių metų liepos 22 d. Taryba priėmė reglamentą dėl tręšiamųjų produktų skaitmeninio ženklinimo. Reglamentu taip pat užtikrinama, kad informacija būtų prieinama ir fizinėmis priemonėmis, taip siekiant apsaugoti pažeidžiamus vartotojus arba ribotų skaitmeninių kompetencijų asmenis. Be to, skaitmeninės etiketės bus pateikiamos prie nesupakuotų produktų su sąlyga, kad būtina informacija būtų pateikiama ir fiziniu formatu pardavimo vietoje.

Kokia nauda? Reglamentu skatinama naudoti skaitmeninį ženklinimą, kad būtų sumažintos gamintojų išlaidos, biurokratija ir aplinkosauginis pėdsakas. Skaitmeninės priemonės palengvina turinio atnaujinimą. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, jog informacijos, kuri gali būti saugoma skaitmeninėje etiketėje, kiekis ir kokybė yra daug geresni, palyginti su fizine etikete, kurią sudėtinga įskaityti, ypač kai pakuotės yra mažos.

Kas toliau? Reglamentą pasirašius Europos Parlamento pirmininkei ir Tarybos pirmininkui, jis bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalios po trijų dienų.

ESMA PASKELBĖ ATASKAITĄ DĖL TVARUMO INFORMACIJOS ĮGYVENDINIMO GAIRIŲ (GLESI) IR VIEŠĄ PAREIŠKIMĄ DĖL PIRMOJO EUROPOS TVARUMO ATSKAITOMYBĖS STANDARTŲ (ESRS) TAIKYMO

Gairės

Aprašymas. ES rinkas reguliuojanti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. The European Securities and Markets Authority, ESMA) paskelbė viešą pareiškimą dėl Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS) taikymo, kuriuo siekiama padėti įmonėms pasirengti naujiems tvarumo atskaitomybės ir priežiūros reikalavimams pagal ES Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvą (BTAD). Pirmosios ataskaitos bus pradėtos teikti kitais metais. Leidinyje pabrėžiamos pagrindinės sritys, svarbios įmonėms, besiruošiančioms skelbti pirmąsias CSRD ataskaitas.

Taip pat ESMA paskelbė ataskaitą dėl Tvarumo informacijos įgyvendinimo gairių (GLESI).

Kokia nauda? Šie dokumentai padės nuosekliai taikyti ir prižiūrėti tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimus. GLESI tikslas – suvienodinti priežiūros praktiką tvarumo ataskaitų teikimo srityje.

Kas toliau? ESMA ir toliau stebės tvarumo ataskaitų teikimo praktiką 2025 m., GLESI taikymą.

AKTUALU NACIONALINĖJE TEISĖJE

PAKEISTAS ŽELDYNŲ ĮSTATYMAS

Teisės aktas

Aprašymas. Įstatymo pakeitimais įteisinta, kad norint pašalinti energetikos objektų apsaugos zonose augančius saugotinus želdinius, būtinas savivaldybės leidimas. Nustatytas reikalavimas apie ketinimą šalinti nustatytų matmenų medžius, augančius ne tik energetikos objektų, bet ir visų požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose, pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai. Šie pakeitimai leis išvengti atvejų, kai neteisėtai pašalinami želdiniai greta energetikos objektų apsaugos zonų, ir užtikrinti, kad kiekvieno esamo želdinio šalinimas miestuose būtų tiksliai pagrįstas.

Taip pat patikslintos Želdynų įstatymo nuostatos dėl atkuriamosios vertės kompensacijų skaičiavimo. Patikslinta išimties taikymo nuostata dėl valstybinės reikšmės kelio juostoje augančių želdinių – atkuriamosios vertės kompensacija nebus skaičiuojama, kai saugotini želdiniai auga valstybinės ar vietinės reikšmės kelio juostoje ir dėl blogos būklės kelia grėsmę užvirsti ant kelio.

Nustatyta pareiga viešai skelbti informaciją apie želdynų projektų rengimo vadovų ir nepriklausomų želdynų ir želdinių ekspertų atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą.

Kokia nauda? Pataisos leis optimizuoti ir efektyvinti savivaldybių vykdomą želdynų ir želdinių inventorizaciją bei stebėseną, sumažins administracinę naštą savivaldybių administracijoms ir užtikrins kokybišką, centralizuotą duomenų apie želdinius rinkimą, tolesnį jų skaitmeninimą.

Kas toliau? Pakeitimai įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 1 d. (tam tikros nuostatos įsigalioja vėliau).

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO IR RINKLIAVŲ ĮSTATYMO POKYČIAI

Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimas / Rinkliavų įstatymo pakeitimas

Aprašymas. Pakeitimai leis užtikrinti, kad būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“. Visos komunalinių atliekų ir joms nepriskiriamų kitų buityje susidarančių atliekų, surenkamų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, kurioms netaikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo sąnaudos kaip ir iki šiol bus įtrauktos į vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą (rinkliava).

Atstatyta galiojusi tvarka, numatanti, kad į rinkliavą gali būti įskaičiuojamos ne tik su komunalinių, bet ir su kitų buityje susidarančių atliekų, įskaitant statybines, neapmokestinamų padangų, pvz., dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių padangų ir padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kg, atliekas, tvarkymu susijusios sąnaudos.

Patikslinta, kad į rinkliavos dalį, susijusią su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatoma regionine kaina (reguliuojama komunalinių atliekų tvarkymo kaina), bus įskaičiuojamos visos regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) valdomų didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių sąnaudos.

Taip pat patikslinta, kad į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos dalį bus įskaičiuojamos komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo bei plėtros sąnaudos, šių atliekų apdorojimo sąnaudos, patiriamos VERT nereguliuojamoje veikloje.

Kokia nauda? Patikslinta komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo paslaugos kainodara, užtikrinamas principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas, nelegalaus atliekų atsikratymo prevencija, prisidedama prie didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių veiklos skaidrumo didinimo.

Kas toliau? Teisės akto pakeitimai įsigalios 2024 m. rugsėjo 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad VERT jau pradėjo tvirtinti regionines kainas iki Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, iki 2024 m. gruodžio 31 d. nustatomas pereinamasis laikotarpis, kai savivaldybės galės įtraukti į rinkliavą reguliuojamosios veiklos sąnaudas, kurių RATC dėl Atliekų tvarkymo įstatymo spragų neįtraukė į regioninę kainą. Pagal pereinamojo laikotarpio tvarką nustatyti rinkliavos dydžiai galios tik 2025 metais.

PAKEITIMAI VIEŠOJO MAITINIMO ĮSTAIGOMS DĖL NEMOKAMAI DALINAMŲ VIENKARTINIŲ PLASTIKINIŲ PAKUOČIŲ 2025 METAIS

Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pakeitimas / Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas / Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimas

Aprašymas. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. bus draudžiama viešojo maitinimo įstaigoms nemokamai dalinti vienkartines plastikines pakuotes. Nustatyta, kad draudžiama nemokamai dalinti vienkartines plastikines pakuotes tik tuomet, kai jose pardavimo metu pakuojamas maistas arba įpilami gėrimai. Reikalavimai dėl vienkartinių plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių naudojimo netaikomi, kai individualiam vartojimui skirtas maistas ar gėrimai supakuoti gamybos linijoje, o po to gabenami į prekybos vietą.

Viešojo maitinimo vietose kaip alternatyva vienkartiniams plastikiniams gaminiams turi būti pateikiamos daugkartinės pakuotės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba stalo indai. Alternatyvos pateikimas nėra privalomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo reikalavimais Lietuvos Respublikoje laikinai paslaugas teikiantiems kitų valstybių narių paslaugų teikėjams.

Masiniuose renginiuose arba paplūdimiuose prekiaujančioms viešojo maitinimo įstaigoms bus galima naudoti vienkartines plastikines pakuotes už jas imant užstatą.

Be to, administracinių nusižengimų kodekse ir aplinkos apsaugos įstatyme numatoma atsakomybė už viešojo maitinimo paslaugą teikiančių asmenų neatlygintinį vienkartinių plastikinių gaminių, nurodytų Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, kai jie pardavimo metu pripildomi maisto produktų ar gėrimų viešojo maitinimo vietose, dalijimą vartotojams ir (ar) alternatyvos nepateikimą vartotojams viešojo maitinimo vietose.

Kokia nauda? Siekiama mažinti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą ir taip prisidėti prie atitinkamų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo.

Kas toliau? Pakeitimai įsigalios 2025 m. gegužės 1 d.

PATVIRTINTAS ATNAUJINTAS NACIONALINIO ORO TARŠOS MAŽINIMO PLANAS

Teisės aktas

Aprašymas. 2024 m. liepos 10 d. LR Vyriausybė nutarimu atnaujino Nacionalinio oro taršos mažinimo planą. Artimiausiems 6 m. plane iš viso yra numatytos 27 priemonės, apimančios taršiausius sektorius – energetiką, žemės ūkį, pramonę, transportą, namų ūkius. Iš jų 22 priemonės jau esamos, jos buvo peržiūrėtos ir patikslintos, 5 – naujos. Viena iš naujų priemonių – planuojama sugriežtinti daugumą aplinkos oro kokybės normų: kietųjų dalelių, azoto dioksido, sieros dioksido, sunkiųjų metalų. Nustatant konkrečius rodiklius bus atsižvelgiama į planuojamą naują ES oro kokybės direktyvą, kuri dar nepriimta, tačiau tikimasi, kad tai įvyks šių metų pabaigoje.

Pakeitus Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, numatoma tęsti ir šiuo metu taikomas sėkmingas priemones – modernizuoti daugiabučius ir viešuosius pastatus, skatinti įsigyti elektromobilius, keliauti viešuoju transportu, dviračiais, toliau plėtoti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir transportą, skirti investicinę paramą biodujų jėgainėms įrengti, gyventojus skatinti keisti kietojo kuro šildymo įrenginius efektyviais naujais ar pereiti prie kito šildymo būdo, naudojančio atsinaujinančius energijos išteklius ir kt.

Kokia nauda? Planas papildytas naujomis priemonėmis Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekiui mažinti, oro kokybei gerinti, greičiau pasiekti oro taršos mažinimo tikslus. Aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad įgyvendinus pakeistą planą, visi oro taršos sumažinimo iki 2030 m. tikslai bus pasiekti.

Kas toliau? Teisės aktas įsigaliojo 2024 m. liepos 13 d. Pakeistas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas per du mėnesius turės būti pateiktas Europos Komisijai. Planą turės būti peržiūrimas kas 4 metus ir, jeigu reikalinga, atnaujinamas.

ATNAUJINTA DUOMENŲ IR INFORMACIJOS APIE CHEMINES MEDŽIAGAS IR CHEMINIUS MIŠINIUS TEIKIMO TVARKA

Teisės aktas

Aprašymas. 2024 m. liepos 9 d. LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas pakeistas aprašas dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius, kuriame apibrėžiama, kokius konkrečius duomenis ir kokiu periodiškumu POT (patvarieji organiniai teršalai, tarp kurių paminėtini pesticidai, pramoninės cheminės medžiagos ir kita) atsargų turėtojai turės teikti Aplinkos apsaugos agentūrai. Numatyta, kad įmonės ir kiti subjektai turės teikti duomenis ir informaciją apie sukauptas POT medžiagų, kurių naudojimas išimtinais atvejais leidžiamas, atsargas, jų pobūdį, kiekį, saugojimo (sandėliavimo) būdus, taikomas prevencines POT išleidimo į aplinką priemones. Tam reikės užpildyti Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) parengtą formą, kuri bus skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje.

Kokia nauda? Teikiama informacija ir duomenys padės užtikrinti veiksmingą POT atsargų tvarkymą aplinkai saugiu būdu.

Kas toliau? Teisės akto pakeitimai įsigalios 2024 m. lapkričio 1 d.

MĖNESIO ŽINUTĖS

#1 ĮSIGALIOJO ES DIREKTYVA DĖL ĮMONIŲ DERAMO TVARUMO PATIKRINIMO (ANGL. CORPORATE SUSTAINABILITY DUE DILIGENCE DIRECTIVE, CSDDD) 

2024 m. liepos 5 d., ES oficialiajame leidinyje paskelbta ES direktyva dėl įmonių deramo tvarumo patikrinimo. Galutinė direktyvos redakcija įsigaliojo liepos 25 d. Šalys narės perkelti direktyvą į nacionalinę teisę turi iki 2026 m. liepos 26 d.

Klausimas, kiek įmonių patenka po šia direktyva? Iš viso ES skaičiuojama, kad reguliavimas palies 5421 įmonę ir daugiausia jų suskaičiuojama Vokietijoje – 1489. Skaičiuojama, kad Lietuvoje CSDDD turės taikyti 10 įmonių. (šaltinis)

Be to, 2024 m. liepos 25 d., Europos Komisija paskelbė DUK dokumentą dėl CSDDD. Dokumente pateikiamos gairės devyniais skirtingais su CSDDD susijusiais klausimais, tokiais kaip įsigaliojimas, apimamas turinys, vykdymas ir naštos apribojimai.

#2 NEFORMALIAME ES APLINKOS MINISTRŲ SUSITIKIME TARTASI, KAIP IŠLAIKYTI 1,5 °C GLOBALIOS TEMPERATŪROS NEPADIDĖJIMO TIKSLĄ

2024 m. liepos 11-12 d. Budapešte vykusiame neformaliame ES aplinkos ministrų susitikime daug dėmesio skirta šių metų rudenį vyksiančiai Jungtinių Tautų Bendrosios klimato konvencijos šalių 29-ajai konferencijai (COP29). Lietuvai šiame susitikime atstovavo Aplinkos ministerijos kanclerė Laura Masiliauskaitė. Susitikime kalbėta apie ES svarbiausius COP29 sprendimus. Svarstyti klausimai dėl globalių klimato kaitos švelninimo užmojų padidinimo, naujo Ilgalaikio klimato kaitos finansavimo tikslo po 2025 m. dydžio, taip pat būdai, kaip geriausiai pristatyti kitoms šalims ES klimato politikos ir „Fit for 55“ teisėkūros paketo įgyvendinamo pasiekimus kaip praktinį klimato kaitos švelninimo socialinės ir ekonominės naudos įrodymą.

ES ministrai taip pat diskutavo ir apie vandens atsparumo valdymą. Lietuva kartu su dar 12 šalių prisijungė prie Portugalijos laiško Europos Komisijai, atkreipdamos dėmesį į vandens išteklių svarbą ir būtinybę imtis konkrečių veiksmų siekiant sustiprinti vandens saugumą ir atsparumą visoje ES. Laiške akcentuojama, kad šie vandens klausimai turėtų būtų vienas svarbiausių ES darbotvarkės prioritetų artimiausiais metais. Daug dėmesio susitikime buvo skirta ir tarpvalstybinei vandens ir oro taršai.

#3 EUROPOS KOMISIJA RAGINA ES VALSTYBES NARES PASIEKTI ATLIEKŲ SURINKIMO IR PERDIRBIMO TIKSLUS

Europos Komisija nusprendė pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą išsiųsdama oficialius pranešimus Airijai, Austrijai, Belgijai, Bulgarijai, Čekijai, Danijai, Estijai, Graikijai, Ispanijai, Italijai, Kiprui, Kroatijai, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai (INFR(2024)2143), Liuksemburgui, Maltai, Nyderlandams, Portugalijai, Prancūzijai, Rumunijai, Slovėnijai, Slovakijai, Suomijai, Švedijai, Vengrijai ir Vokietijai, nes šios šalys nepasiekė atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslų. Remiantis naujausiais turimais duomenimis, kuriuos pateikė valstybės narės, joms visoms nepavyko pasiekti kelių atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslų, nustatytų galiojančiuose ES atliekų teisės aktuose.

• Atliekų pagrindų direktyvoje (Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/851) nustatyti teisiškai privalomi komunalinių atliekų parengimo pakartotinai naudoti ir perdirbti tikslai. Bulgarija, Čekija, Danija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Suomija ir Švedija nepasiekė 2020 m. tikslo, kad 50 proc. komunalinių atliekų (pvz., popieriaus, metalo, plastiko ir stiklo) būtų parengiama pakartotinai naudoti ir perdirbti.
• Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva (Direktyva 94/62/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/852) taikoma visoms Europos rinkoje platinamoms pakuotėms ir visoms susidariusioms pakuočių atliekoms, neatsižvelgiant į tai, kur jos naudojamos. Pagal ją buvo reikalaujama, kad iki 2008 m. gruodžio 31 d. 55–80 proc. visų pakuočių atliekų būtų perdirbama. Nustatyti įvairių medžiagų perdirbimo tikslai: 60 proc. – stiklui, 60 proc. – popieriui ir kartonui, 50 proc. – metalams, 22,5 proc. – plastikui ir 15 proc. – medienai, tačiau dauguma šių tikslų buvo nepasiekti.
• Direktyvoje dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (Direktyva 2012/19/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2024/884) reikalaujama atskirai rinkti ir tinkamai apdoroti elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekas bei nustatyti jų surinkimo, naudojimo ir perdirbimo tikslai. Minimalus kasmet pasiekiamas atliekų surinkimo lygis yra 65 proc. elektros ir elektroninės įrangos, kuri buvo pateikta rinkai atitinkamoje valstybėje narėje per trejus ankstesnius metus, vidutinio svorio arba 85 proc. toje valstybėje narėje susidariusių EEĮ atliekų pagal svorį. Dauguma valstybių narių atskirai nesurinko pakankamai EEĮ atliekų, todėl nepasiekė ES atliekų surinkimo tikslo.

Valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad įvykdytų minėtus įsipareigojimus. Kiekvienai iš 27 valstybių narių Europos Komisija siunčia oficialius pranešimus. Šalys turi per du mėnesius atsakyti ir pašalinti Europos Komisijos nustatytus trūkumus. Jei nebus pateikta priimtinų atsakymų, Europos Komisija gali nuspręsti pateikti pagrįstas nuomones.

DARBUOTOJAS KLAUSIA

Darbuotojas klausia: Aš dirbu gamybos įmonėje, kurioje gaminama produkcija ir teikiamos dizaino paslaugos. Būdami gamyboje, dažnai matome, kad galima daryti kitaip ir būtų greičiau, taip pat yra vietų, kur galima sutaupyti. Ar svarbūs mano, kolegų interesai ir nuomonė bei ar turėtų mūsų įmonės vadovai ją vertinti priimdami sprendimus dėl įmonės veiklos?

Mes atsakome ir rekomenduojame: Vienas iš įmonės tikslų dažnai apibrėžiamas kaip efektyvi ir pelninga veikla. Siekiami tikslai, uždaviniai ir rodikliai aprašomi ilgalaikėje įmonės strategijoje. Vis dažniau įmonių vadovai įtraukia darbuotojus į strategijos rengimą bei vertindami aktualias ir prioritetines sritis (reikšmingas temas), pasitvirtina ilgalaikę strategiją. Europos tvarumo atskaitomybės standartuose (ETAS) yra sąvoka „suinteresuoti subjektai“, į kurių interesus ir nuomones turėtų atsižvelgti rengiant įmonės strategiją bei aptariant verslo modelį. Jų sąrašas gali skirtis priklausomai nuo įmonės dydžio, veiklos specifikos ir geografinės padėties. Rekomenduojama įmonės atsakingiems asmenims identifikuoti ir įtraukti visas susijusias grupes dėl įmonės veiklos (pagal ETAS „Suinteresuotus subjektus) į apklausą ir (ar) interviu ir (ar) naudojant kitus komunikacijos būdus, nustatant įmonei reikšmingas temas, kurios yra svarbios bei turėtų būti įtraukiamos į įmonės ilgalaikę strategiją. Jūsų įmonės atveju, tai galėtų būti (sąrašas yra pavyzdinis):

1. Darbuotojai (įskaitant Jus ir Jūsų kolegas),
2. Klientai,
3. Tiekėjai, verslo partneriai,
4. Akcininkai ir investuotojai,
5. Vietos bendruomenės, kuriose veikia jūsų įmonė,
6. Valstybinės institucijos ir reguliuojančios įstaigos,
7. Profesinės sąjungos ar darbuotojų atstovai,
8. Konkurentai,
9. Finansų institucijos (bankai, kreditoriai),
10. Žiniasklaida,
11. Asociacijos ir pan.

Rodikliai: Atskleidžiama informacija apie tai, kaip įmonės strategijoje ir verslo modelyje atsižvelgiama į jos suinteresuotųjų subjektų interesus ir nuomones (2 ETAS Bendroji atskleistina informacija).