#NR1 ESG aktualijų suvestinė

2024 - 05 - 03

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad COBALT LEGAL pradeda leisti reguliarią APLINKOSAUGOS, SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS IR VALDYSENOS (ASV, angl. ESG) AKTUALIJŲ SUVESTINĘ. Naujienos Jus pasieks ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Praėjusią savaitę buvo „karšta“ – vyko paskutinė Europos Parlamento sesija prieš birželio mėnesio rinkimus bei buvo priimta nemažai teisės aktų Žaliojo kurso tikslų siekimui. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtiems įstatymų projektams, perkeliantiems Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatas. Toliau žengiame žingsnį tvarios ir žalios ateities kryptimi.

SKAITYKITE:

Aktualu ES teisėje: pažeidimai įmonių tiekimo grandinėje, oro kokybė, pakuotės, darbas skaitmeninėse darbo platformose, gaminių remontas ir gamyba
Aktualu LR teisėje: elektronikos atliekos, cheminės medžiagos, žalieji teiginiai ir tvarumo ataskaitos
Mėnesio žinutės – atliekų tvarkymas, ESG tikslų įgyvendinimas
„Darbuotojas klausia“ – kelionės į/iš darbo

Aktualu ES teisėje

Europos Parlamentas pritarė Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyvai

Pranešimas spaudai / teisės aktas

Aprašymas. Balandžio 24 d. Europos Parlamentas (toliau – EP) galutinai pritarė Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyvai. Įmonių tvaraus vystymosi direktyva sukuriama teisinė atsakomybė įmonėms už aplinkosaugos ir žmogaus teisių pažeidimus jų tiekimo grandinėje. CSDDD, dar vadinama CS3D, nustatomas ES veikiančioms įmonėms taikomas įmonių deramo patikrinimo tvarumo klausimais standartas.

Kas keisis? Direktyvoje įtvirtintos taisyklės bus taikomos ES bendrovėms ir patronuojančioms bendrovėms, kuriose dirba daugiau kaip 1000 darbuotojų ir kurių pasaulinė apyvarta viršija 450 mln. eurų. Jos taip pat bus taikomos bendrovėms, ES sudariusioms franšizės ar licencijavimo sutartis, kurių pasaulinė apyvarta viršija 80 mln. eurų, jei ne mažiau kaip 22,5 mln. eurų buvo gauta iš autorinių atlyginimų. Ši nuostata taip pat bus taikoma ne ES bendrovėms, patronuojančioms bendrovėms ir bendrovėms, turinčioms franšizės ar licencijavimo susitarimus ES ir pasiekusioms tas pačias apyvartos ribas ES.

Valstybės narės turės įsteigti arba paskirti priežiūros instituciją dėl tyrimų ir nuobaudų skyrimo reikalavimų nesilaikančioms įmonėms. Numatomos baudos iki 5% įmonių grynosios pasaulinės apyvartos.

Naujosios taisyklės (išskyrus informavimo įpareigojimus) ES bendrovėms (ir ES nepriklausančioms bendrovėms, pasiekusioms tas pačias apyvartos ribas ES) bus pradėtos taikyti nuo 2027 m. palaipsniui, priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ir pasaulinės apyvartos.

Kokia nauda? Siekiama nuosekliai prisidėti prie tvarios ES ekonomikos ir finansų sistemos įgyvendinimo, o direktyvoje įtvirtinti nuostatai tiesiogiai siejasi su aplinkosaugos, klimato kaitos ir žmogaus teisių problemų sprendimu.

Kas toliau? Direktyva turi būti oficialiai patvirtinti Tarybos, paskelbta ES oficialiajame leidinyje bei įsigalios po 20 dienų nuo paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. Valstybės narės turės per 2 metus perkelti naująsias taisykles į savo nacionalinę teisę.

Oro tarša: Europos Parlamentas priėmė įstatymą dėl oro kokybė gerinimo

Pranešimas spaudai / teisės aktas

Aprašymas. Balandžio 24 d. EP priėmė susitarimą dėl naujų priemonių, kuriomis siekiama pagerinti oro kokybę ES, kad ji nebebūtų kenksminga žmonių sveikatai, natūralioms ekosistemoms ir biologinei įvairovei.

Kas keisis? Naujosiose taisyklėse nustatytos griežtesnės 2030 m. ribinės ir siektinos teršalų, darančių didelį poveikį žmonių sveikatai, įskaitant kietąsias daleles (KD2,5, KD10), NO2 (azoto dioksidą) ir SO2 (sieros dioksidą), vertės. Valstybės narės gali prašyti atidėti 2030 m. terminą iki dešimties metų, jei įvykdomos tam tikros sąlygos. Be kita ko, jei naujosios nacionalinės taisyklės bus pažeistos, nuo oro taršos nukentėję asmenys galės imtis teisinių veiksmų, o piliečiai galės gauti kompensaciją, jei buvo pakenkta jų sveikatai. Miestuose turės būti įrengta daugiau oro kokybės mėginių ėmimo punktų, o šiuo metu nevienodi oro kokybės rodikliai taps palyginami, aiškūs ir viešai prieinami visoje ES.

Kokia nauda? Siekiama mažinti oro taršą ES, kad piliečiams būtų užtikrinta švari ir sveika aplinka, ir iki 2050 m. pasiekti ES nulinės oro taršos viziją.

Kas toliau? Teisės aktą turi priimti Taryba, o po to jis bus paskelbtas ES oficialiajame leidinyje ir įsigalios po 20 dienų. Tada ES šalys turės 2 metus įgyvendinti naujas taisykles.

Naujos ES taisyklės dėl pakuočių mažinimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo

Pranešimas spaudai / teisės aktas

Aprašymas. Balandžio 24 d. EP patvirtino reglamentą, kuriuo siekiama spręsti nuolat didėjančio atliekų kiekio problemą, suderinti vidaus rinkos taisykles ir skatinti žiedinę ekonomiką.

Kas keisis? Reglamentu patvirtintose taisyklėse numatyti pakuočių mažinimo tikslai (5% iki 2030 m., 10% iki 2035 m. ir 15% iki 2040 m.) ir reikalaujama, kad ES šalys sumažintų plastikinių pakuočių atliekų kiekį. Siekiant mažinti nereikalingų pakuočių kiekį, grupinėms, transporto ir elektroninės prekybos pakuotėms nustatytas maksimalus 50% tuščios vietos santykis; gamintojai ir importuotojai taip pat turės užtikrinti, kad pakuočių svoris ir tūris būtų kuo mažesni.

Nuo 2030 m. sausio 1 d. bus uždraustos tam tikros vienkartinių plastikinių pakuočių rūšys. Tai – neperdirbtų šviežių vaisių ir daržovių pakuotės, kavinėse ir restoranuose pildomų ir vartojamų maisto produktų ir gėrimų pakuotės, atskiros porcijos (pvz., prieskonių, padažų, grietinėlės, cukraus), tualeto reikmenų miniatiūrinės pakuotės ir labai lengvi plastikiniai transportavimo maišeliai.

Kokia nauda? Šios taisyklės padės mažinti pakuočių atliekų kiekį ES šalyse, skatindamos inovacijas, kad ES rinkoje pakuotės taptų tvaresnės ir būtų atsisakoma jų pertekliaus.

Kas toliau? Susitarimas turi būti patvirtintas Tarybos.

Europos Parlamentas pritarė direktyvai dėl darbo platformose

Pranešimas spaudai / teisės aktas

Aprašymas. Darbas per platformą (pvz. Bolt, Wolt ir kt.) yra bendra sąvoka, apimanti įvairialypę ekonominės veiklos, vykdomos per skaitmeninę platformą, grupę. Platformos darbuotojų teisės nėra įtvirtintos ES darbo teisėje, todėl vis dažniau kyla problemų, susijusių su įvairiais jų darbo ir žmogiškojo vystymosi aspektais. Nauju teisės aktu siekiama pagerinti platformų darbuotojų darbo sąlygas, patikslinti jų užimtumo statusą ir nustatyti pirmąsias ES dirbtinio intelekto naudojimo darbo vietoje taisykles.

Kas keisis? Direktyva nustatomomis taisyklėmis užtikrinama, kad platformoje darbą atliekantis asmuo negalėtų būti atleistas iš darbo arba atleistas iš darbo remiantis algoritmo arba automatizuoto sprendimų priėmimo sistemos priimtu sprendimu. Tai reiškia skaitmeninių algoritmų naudojimo skaidrumą darbo platformose, nustatant reikalavimą vykdyti žmogiškąją stebėseną, kad būtų užtikrinta teisė užginčyti automatizuotus sprendimus. Taip bus siekiama užtikrinti sąžiningumą ir atskaitomybę bei darbo sąlygų laikymąsi. Be to, skaitmeninio darbo platformoms bus draudžiama tvarkyti tam tikrų rūšių asmens duomenis, pavyzdžiui, duomenis apie asmens emocinę ar psichologinę būseną ir asmeninius įsitikinimus.

Kokia nauda? Direktyva reaguojama į piliečių lūkesčius dėl įtraukių darbo rinkų ir skaitmeninių inovacijų, skirtų socialinei ir tvariai ekonomikai stiprinti. Tai reiškia, kad asmenys, dirbantys per skaitmenines darbo platformas, galės gauti teisingą teisinį įdarbinimo statusą, atitinkantį jų santykius su platforma.

Kas toliau? Tarybai patvirtinus direktyvą ir paskelbus ją ES oficialiajame leidinyje, valstybės narės turės per 2 metus perkelti ją į nacionalinę teisę.

Europos Parlamentas pritarė direktyvai dėl „teisės į remontą“

Pranešimas spaudai / teisės aktas

Aprašymas. Balandžio 23 d. EP priėmė direktyvą dėl vartotojų teisės į remontą. Direktyva patvirtintomis taisyklėmis patikslinamos gamintojų pareigos taisyti prekes ir vartotojai skatinami pratęsti gaminio gyvavimo ciklą jį taisant. Siekiama, kad gamintojai teiktų ekonomiškai efektyvias remonto paslaugas ir informuotų vartotojus apie jų teises į remontą.

Kas keisis? Pagal garantiją suremontuotos prekės turės būti taikomas papildomas vienerių metų garantijos pratęsimas. Vartotojams bus siūloma atlyginti remonto paslaugas ir rasti vietines remonto dirbtuves per naują Europos internetinę platformą.

Kokia nauda? Taisyklėmis siekiama sustiprinti ES remonto rinką ir sumažinti remonto išlaidas vartotojams. Tikimasi, kad vartotojai dažniau rinksis daiktų remontą vietoje keitimo.

Kas toliau? Tarybai patvirtinus direktyvą ir paskelbus ją ES oficialiajame leidinyje, valstybės narės turės per 2 metus perkelti ją į nacionalinę teisę.

Į ES bendrąją rinką bus uždrausta įvežti gaminius, pagamintus naudojant priverstinį darbą

Pranešimas spaudai / teisės aktas

Aprašymas. Balandžio 23 d. EP patvirtino naują reglamentą, pagal kurį ES gali uždrausti parduoti, importuoti ir eksportuoti prekes, pagamintas naudojant priverstinį darbą.

Kas keisis? Jei bus nustatyta, kad prekė buvo pagaminta naudojant priverstinį darbą, jos nebus galima parduoti ES rinkoje (įskaitant internetą), o siuntos bus sulaikomos prie ES sienų. Draudžiamų prekių gamintojai turės pašalinti savo gaminius iš ES bendrosios rinkos ir juos padovanoti, perdirbti arba sunaikinti. Reikalavimų nesilaikančioms bendrovėms gali būti skiriamos baudos. Prekes gali būti leista grąžinti į ES bendrąją rinką, kai bendrovė pašalins priverstinį darbą iš savo tiekimo grandinių.

Kokia nauda? Šis teisės aktas skirtas kovoti su priverstiniu darbu visame pasaulyje, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, keisti prekybos politika.

Kas toliau? Tekstą turi galutinai oficialiai patvirtinti ES Taryba. Tada jis bus paskelbtas Oficialiajame leidinyje ir ES šalys turės pradėti jį taikyti per 3 metus.

Aktualu nacionalinėje teisėje

Pakeistos taisyklės dėl elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo

Teisės aktas

Aprašymas. Nauji teisės aktai dėl elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo numato, kad informacija apie šių atliekų surinkimo vietas bus skelbiama dažniau nei anksčiau.

Kas keisis? Taisyklės reikalauja dažnesnio viešinimo apie elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas. Tai reiškia, kad informacija bus skelbiama ne rečiau kaip 4 kartus per metus, kad vartotojai lengviau galėtų rasti tinkamą surinkimo vietą.

Kokia nauda? Nustatytas informavimas apie atliekų surinkimo vietas padės greičiau išsivaduoti nuo nebenaudojamos elektros ir elektroninės įrangos. Tai prisidės prie efektyvesnio atliekų tvarkymo, apsaugos aplinką ir tausos gamtos išteklius.

Kas toliau? Teisės aktų pakeitimai įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d.

Pakeistas cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymas

Teisės aktas

Aprašymas: Priimti Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos įmonės privalės pranešti Aplinkos apsaugos agentūrai apie saugomų cheminių medžiagų atsargas, vadinamas POT medžiagas (POT – patvarieji organiniai teršalai). Tai padės saugiai tvarkyti šias medžiagas ir užtikrinti jų tinkamą valdymą, atitinkantį ES tvarumo reikalavimus.

Kas keisis? Įmonės turės pranešti Aplinkos apsaugos agentūrai apie saugomas POT medžiagas, kad būtų išvengta per didelio jų kaupimosi ir laikymo, kuri gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Taip pat bus vengiama teisinių ginčų, nes bus aiškiai apibrėžta įstatymo taikymo sritis ir suderinta su kitais teisės aktais.

Kokia nauda? Įstatymo pakeitimai leis institucijoms efektyviau stebėti ir valdyti POT medžiagų atsargas, taip pat skatins pramonę ieškoti saugesnių alternatyvų. Netinkamai tvarkomos POT medžiagos gali užteršti dirvą ir gruntinius vandenis, todėl būtina efektyviai jas valdyti ir stebėti jų naudojimą. Be to, ūkininkams nebūtina pranešti apie pesticidų atsargas, nes jų naudojimas rinkai ir taikymas yra griežtai reguliuojamas, o atsargos turi būti tvarkomos kaip atliekos.

Kas toliau? Įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. (įgyvendinamuosius šio įstatymo teisės aktus planuojama priimti iki 2024 m. liepos 31 d.).

LRV pritarė Finansų ministerijos parengtiems įstatymų projektams, perkeliantiems Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatas

LRV naujiena / teisės aktas

Teikiamą įstatymų projektų paketą sudaro šešiolikos įstatymų keitimai, tarp jų – naujos redakcijos Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo ir Finansinių ataskaitų audito įstatymo projektai. Šiomis priemonėmis siekiama nuosekliai prisidėti prie tvarios ES ekonomikos ir finansų sistemos įgyvendinimo. Numatoma, kad pakeitimai turėtų įsigalioti šių metų liepos 1 d.

Viešoji konsultacija dėl Ekologiškumo teiginių direktyvos

Apklausos anketa

Aplinkos ministerija paskelbė apklausą, skirtą surinkti informaciją apie šalies rinkoje naudojamus ekologiškumo teiginius ir aplinkosauginius ženklus, atkreipiančius dėmesį į produkto, prekinio ženklo, paslaugos teigiamą ar neutralų poveikį aplinkai.

Iki gegužės 29 d. dalyvauti ir išreikšti nuomonę yra kviečiami Lietuvos gamintojai, produktų ir paslaugų tiekėjai. Viešoji konsultacija susijusi su naujos Ekologiškumo teiginių (angl. Green Claims) direktyvos pasiūlymu, kuris šiuo metu svarstomas ES Tarybos Aplinkos darbo grupėje.

Mėnesio žinutės

#1 Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimas

Teisės aktas

Jau nuo 2024-07-03 draudžiama trijų litrų ir mažesnės talpos gėrimų tarą su iš plastiko pagamintais kamšteliais ir dangteliais, jeigu jie nelieka pritvirtinti prie taros per visą numatytą gaminių naudojimo trukmę. Šis reikalavimas netaikomas stiklinei ir metalinei gėrimų tarai su plastikiniais kamšteliais ir dangteliais, gėrimų tarai su metaliniais kamšteliais ir dangteliais su plastikiniu sandarinimo sluoksniu, gėrimų tarai, skirtai ir naudojamai specialiosios medicininės paskirties maisto produktams ir skystiems maisto produktams kaip apibrėžia atitinkami reglamentai ir direktyvos.

#2 Tvarumo tikslų iškėlimas ir įgyvendinimas pagal COBALT praktiką

(Apie projektą)

Įmonės, siekdamos atitikti tvarumo standartų keliamus reikalavimus, turėtų išsikelti SMART (konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, aktualius ir apibrėžtus laike) tikslus, bendradarbiauti su atitinkamais partneriais ir reguliariai stebėti savo pažangą. Vienas iš pavyzdžių, 2024 m. balandį startavęs COBALT Neliečiamojo miško projektas.

Pirmiausia įsivertinome savo poveikį aplinkai – organizacijos 2022 m. ŠESD emisijos buvo 533 t.
Išsikėlėme konkretų tikslą – tapti klimatui neutralia organizacija iki 2050 m. Šis tikslas yra aiškiai apibrėžtas ir pasiekiamas laike. Taip pat tikslas išmatuojamas pagal pasodintų medžių skaičių (10 ha arba 40 tūkst. medžių) ir absorbuoto CO2 kiekį.
Siekiame užtikrinti ilgalaikę projekto sėkmę, todėl įgyvendinant projektą, mūsų komanda bendradarbiauja su Nacionaliniu neliečiamojo miško paramos fondu.

„Darbuotojas klausia“

Dažnai kyla klausimų, kaip darbuotojas gali pagelbėti organizacijai siekti tvarumo tikslų, kaip suprasti sudėtingus reikalavimus arba gal kažkas keisis jam asmeniškai. Sieksime padėti susiorientuoti tiek organizacijoms, tiek darbuotojams ir atsakyti atvirus klausimus pagal Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (ĮITTD, angl. CSRD) ir Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS, angl. ESRS).

Darbuotojas klausia: Ar ir kaip galiu prisidėti prie organizacijos tvarumo tikslų keliaujant į/iš darbo?

Mes atsakome ir rekomenduojame: Vienas iš būdų prisidėti prie organizacijos tvarumo yra darbuotojams pasirenkant ekologiškesnius transporto būdus: vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar viešuoju transportu arba dalintis automobiliu su kolegomis. Tai leidžia organizacijai prisidėti prie pasaulinių CO2 mažinimo tikslų. Taip pat įmonės kuria tvaraus judumo programas, kurios siūlo darbuotojų skatinimo priemones, pvz., papildomos atostogų dienos, atsižvelgiant į darbuotojo kelionių statistiką.

Kiekybinis rodiklis: sumažėjusi transporto sukuriama CO2 emisija pagal pasirinktą priemonę bei nuvažiuotus kilometrus (ETAS Aplinkosaugos sritis).

—

Naujienlaiškį paruošė COBALT ESG komanda. Norint ateityje gauti su ESG reguliavimu susijusias naujienas, prenumeruokite čia.

Turite klausimų ESG temomis – bendraukime.