Nelauktai išaugę viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo kaštai – ką daryti, kad nesustotų projektų įgyvendinimas?

Pastaruoju metu vis daugiau verslo atstovų susiduria su sutartinių įsipareigojimų vykdymo sunkumais tiek dėl išaugusių statybinių medžiagų, energijos išteklių ir kitų resursų kainų, tiek dėl sutrikusių tiekimo grandinių bei neprognozuojamų žaliavų pristatymo terminų, sąlygotų Rusijos Federacijos pradėto karo prieš Ukrainos Respubliką. Atitinkamai, vis dažniau pasigirsta kalbos, kad daugelis sutarčių dėl susiklosčiusios situacijos liks apskritai neįgyvendintos, kadangi tiekėjai nėra pasiruošę prisiimti neplanuotų nuostolių, o perkančiosios organizacijos neieško kompromisų su tiekėjais, reikalaudamos viešųjų pirkimų sutartis vykdyti griežtai laikantis sutarčių sąlygų. Ką reikėtų daryti, kad, vis dėlto, būtų pasiektas pagrindinis tikslas – įvykdyta sutartis ir užtikrintas visuomenės interesas sutarties objektu?

Ieškokite abipusio kompromiso su perkančiąja organizacija, realiai įrodydami, kad nei jūs, nei joks kitas jūsų vietoje esantis tiekėjas nebūtų galėjęs numatyti situacijos, kuri susiklostė.

Draudimas keisti sudarytą viešojo pirkimo sutartį, kuriuo dažnai remiasi perkančiosios organizacijos, nėra absoliutus, todėl kiekvienu konkrečiu atveju tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos turėtų stengtis surasti abi šalis tenkinantį kompromisą dėl tolesnio sutarties vykdymo sąlygų.

Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) numato konkrečius atvejus, kuomet jau sudaryta ir vykdoma sutartis, įskaitant jos kainą ar įvykdymo terminą, gali būti teisėtai pakeista, nevykdant naujos viešojo pirkimo procedūros.

Vertinant galimybę šalių sutarimu keisti viešojo pirkimo sutarties kainą ar įvykdymo terminą dėl, įskaitant, bet neapsiribojant, statybinių medžiagų, energijos išteklių ir kitų resursų kainų pokyčio, tiekimo grandinių sutrikimo, sąlygoto Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainos Respubliką, aktualūs du VPĮ įtvirtinti sutarčių keitimo pagrindai:

• kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose (VPĮ 89 str. 1 d. 1 p.);
• kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties pobūdžio bei atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 proc., o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 proc. pradinės pirkimo sutarties vertės (VPĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į šiai dienai susiklosčiusią situaciją, galimi atvejai, kai viešojo pirkimo sutartyje įtvirtintos kainodaros taisyklės, kaip pagrindas vykdyti sutartį kitokiomis, nei numatyta, sąlygomis, neužtikrina tinkamos sutarties šalių pusiausvyros, nes, pavyzdžiui, numatytas pernelyg retas kainos perskaičiavimas.

Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, jog tais atvejais, kai ekonominė situacija pasikeičia (t. y. ženkliai padidėja kainos, tiekėjo sutarties vykdymo kaštai) taip ir dėl tokių aplinkybių, kurių nei pirkimo vykdytojas, skelbdamas pirkimą, nei tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, negalėjo numatyti bei prisiimti protingos rizikos, galima būtų atlikti sudarytos sutarties pakeitimą, arba (i) pakeičiant jau nustatytas kainos peržiūros taisykles, arba (ii) numatant (įtraukiant) kainos peržiūros sąlygas ir taisykles, jeigu egzistuoja visos VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. nustatytos sąlygos ir jei sutarties keitimą atliekančios šalys gali tai pagrįsti.

Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktu išaiškinimu, siekiant įvertinti, ar egzistuoja VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. nurodytos nenumatytos aplinkybės, kaip pagrindas pakeisti sudarytą sutartį, turi būti atsakyta į, įskaitant, bet neapsiribojant, tokius klausimus:

• Kokios aplinkybės egzistavo pirkimo pradžios ir (ar) pasiūlymų pateikimo, ir (ar) sutarties sudarymo metu?
• Ar tiekėjo tiekiamų arba paslaugoms ar darbams naudojamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų (darbų), kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės (iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyra) ir ar kainos pokytis nėra įprastas? Pavyzdžiui, kainų pakilimas, neviršijantis įprasto kasmetinio kainų lygio kilimo, nebūtų laikomas aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti.
• Ar aplinkybės, darančios įtaką kainai, atsiranda arba tampa žinomos tik po sutarties sudarymo?
• Ar tų aplinkybių šalis, inicijuojanti sutarties pakeitimą, negali kontroliuoti?
• Ar tų aplinkybių sutarties šalys sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti?
• Ar tiekėjas nebuvo prisiėmęs tų aplinkybių atsiradimo rizikos?
• Kokią įtaką kainų rinkoje pokytis daro konkrečios ketinamos pakeisti sutarties kainai?

Tik įvertinus, kad aplinkybės, sąlygojusios šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pasikeitimą, atsirado po sutarties sudarymo, tiekėjas jų negalėjo numatyti ir nebuvo prisiėmęs tokių aplinkybių atsiradimo rizikos, būtų galima vertinti, kad egzistuoja nenumatytos aplinkybės, kaip sutarties keitimo pagrindas. Tuo tarpu, jei tiekėjas remiasi aplinkybėmis, kurios atsirado iki sutarties sudarymo, tuomet šios aplinkybės jau neturėtų būti vertinamos kaip nepriklausančios nuo tiekėjo rizikos. Kiekvienas tiekėjas, nuspręsdamas, kad siūlomos sudaryti pirkimo sutarties sąlygos jam yra priimtinos, tuo pat metu prisiima riziką dėl sutarties sudarymo metu buvusių ar galimų numatyti aplinkybių įtakos sutarties įvykdymui.

Taigi, nustačius, kad dėl nenumatytų aplinkybių egzistuoja pagrindas pakeisti sutarties kainą, keitimas vykdomas dviem etapais: (i) arba pakeičiant sutartyje įtvirtintas kainodaros taisykles, arba numatant kainos perskaičiavimo sąlygas ir taisykles, jeigu tokios nenumatytos, (ii) peržiūrint sutarties kainą jau pagal pakeistas / įtrauktas naujas kainodaros taisykles. Keičiamos nustatytos kainos peržiūros sąlygos ir taisyklės arba naujai nustatomos kainos peržiūros sąlygos ir taisyklės privalo užtikrinti sutarties šalių pusiausvyrą, t. y. numatyti ne tik kainos didinimą rinkoje pakilus medžiagų kainoms, bet ir kainos mažinimą, šioms sumažėjus.

Nepavykstant susitarti su perkančiąja organizacija dėl sutarties sąlygų keitimo, tęskite sutarties vykdymą ir kreipkitės į teismą dėl sutarties pakeitimo teismo sprendimu.

Nei tiekėjai, nei perkančiosios organizacijos negali vienašališkai pakeisti sudarytų sutarčių, įskaitant jose nustatytų kainų ar įvykdymo terminų. Tai reiškia, kad tiekėjai negali paprasčiausiai informuoti perkančiųjų organizacijų, kad nuo tam tikros dienos bus taikomos tiekėjų vienašališkai padidintos prekių, paslaugų ar darbų kainos, o perkančiosios organizacijos negali atsiskaityti už pristatytas prekes, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas kainomis, kurios neatitinka sudarytos viešojo pirkimo sutarties nuostatų.

Sutarties šalims nepavykus susitarti dėl sutarties nuostatų pakeitimų, Civilinio kodekso (CK) 6.204 str. 3 d. 2 p. numato galimybę bet kuriai iš šalių kreiptis į teismą ir prašyti teismo pakeisti sutarties sąlygas taip, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Dėl to, sutarties keitimas teismo keliu yra viena iš galimybių suderinti priešingus tiekėjo ir perkančiosios organizacijos interesus. Tokiu atveju, šalys teismo proceso metu galėtų, be kita ko, sudaryti taikos sutartį, joje numatydamos tinkamiausią kainos perskaičiavimo tvarką bei formulę, kurią pateiktų patvirtinti teismui. Taip būtų užtikrintas visapusiškas sutarties keitimo teisėtumas.

Tačiau svarbu pažymėti, kad teismai, spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinį turi nustatyti ir tirdami bei vertindami paskelbto viešojo pirkimo sąlygas, laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti vertinama teisinė rizika, kad teismas, spręsdamas ginčą, galėtų ne tik atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą susitarimą, jei spręstų, jog tokiu susitarimu pažeidžiami viešųjų pirkimų principai, tačiau taip pat galėtų savo iniciatyva sutartį nutraukti (CK 6.204 str. 3 d.), jei, įvertinęs visas aplinkybes, spręstų, jog tolimesnis sutarties vykdymas negalimas dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, nepažeidžiant ne tik viešųjų pirkimų, tačiau ir teisingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 str., 6.200 str.).