Nauji siurprizai įmonių vadovams: už kokius sprendimus jie atsakys asmeniškai?

Pastaruoju metu itin daug girdime apie tai, jog kurios nors įmonės vadovui paskirta bauda už tam tikrų pareigų neatlikimą, už kurį jie anksčiau baudžiami nebuvo, ar kad jie privalo atlyginti įmonei padarytą žalą. Visa tai susiję su suaktyvėjusiu valstybės institucijų dėmesiu, kuris vis labiau krypsta link asmeninės įmonių darbuotojų atsakomybės už įmonių padarytus įstatymų pažeidimus, o ypač – link įmonių vadovų asmeninės atsakomybės.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris turėjo supaprastinti patraukimą administracinėn atsakomybėn ir, pavyzdžiui, už kasos aparato kvito neišdavimą bausti ne įmonės vadovą, o kasininkę. Taip pat buvo numatyta, kad baudos gali būti skiriamos vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, valdybos nariams ar specialias funkcijas atliekantiems asmenims.

Iki 6 000 eurų padidėjo ir maksimali galima bauda, kurią iš savo asmeninių lėšų turėtų sumokėti pažeidėjas. Kiti teisės aktai numato dar didesnes baudas. Pažeidimus nagrinėja ir baudas skiria beveik 100 įvairių departamentų, inspekcijų ir kitų tarnybų, ir jos baudas skiria vadovams, paprastai net nesigilinant, kas yra atsakingas už tam tikrą darbą.

Už kokių pareigų neatlikimą vadovams gali būti skiriamos baudos?

Dauguma įmonių vadovų net nežino, kad už tam tikrų pareigų neatlikimą bauda gali būti skirta būtent jiems, o ne įmonei. Pastarųjų mėnesių tendencijos rodo ypač suaktyvėjusį valstybės institucijų siekį patraukti atsakomybėn būtent vadovus.

Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo bausti vadovus už tai, kad įmonė vėluoja sumokėti PVM. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nubaudė įmonės vadovą dėl to, kad jis neužtikrino, jog bendrovė įvykdytų Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą. Ir pagaliau, Konkurencijos taryba pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl buvusio vienos įmonės direktoriaus su prašymu 4 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 9 000 eurų baudą.

Nors sunku būtų išvardinti visus atvejus, kuomet vadovams gali būti skiriamos baudos, pateiksime trumpą sąrašą atvejų ir naujovių, kurie gali tapti siurprizu.

Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už:

• Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus;
• Elektroninių ryšių įstatyme nustatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos pažeidimus;
• Nelegalų darbą (skirtumas nuo anksčiau galiojusios tvarkos, jog dabar atsakomybė nėra siejama su nelegaliai dirbančių asmenų skaičiumi);
• Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus (į tai vertėtų atkreipti ypatingą dėmesį, nes įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui įmonėms atsirado naujų pareigų, už kurių nevykdymą gali būti baudžiami vadovai);
• Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo nenušalinimą nuo darbo;
• Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus;
• Sandorių kainodaros dokumentavimo tvarkos nesilaikymą (tai yra naujovė, nes anksčiau nebuvo numatyta tokia atsakomybė);
• Registravimosi atskirų mokesčių mokėtoju, kai tai nustatyta atitinkamų mokesčių įstatymuose, tvarkos pažeidimus (anksčiau atsakomybė buvo numatyta tik už registravimosi bendrame mokesčių mokėtojų registre tvarkos pažeidimus, o dabar ir už PVM);
• Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimus (anksčiau buvo baudžiama tik už vėlavimą sumokėti GPM);
• Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimus (pavyzdžiui., už visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą laiku);
• Kreditorių teisių pažeidimus (pavyzdžiui, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui);
• Nesiėmimą priemonių laiku spręsti AB ir UAB įstatinio kapitalo sumažinimo klausimą, kad būtų panaikintas dėl nuostolių susidaręs AB ar UAB nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo skirtumas;
• Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimus;
• Daiktų grąžinimo ir keitimo reikalavimų pažeidimus;
• LR Juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų gaunamų užsienio paskolų be valstybės garantijos, taip pat fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra ne LR, suteikiamų paskolų neįregistravimą Lietuvos banke pagal Lietuvos banko įstatymą;
• Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pareigų pažeidimus;
• Statistinių duomenų teikimo tvarkos pažeidimus;
• Juridinio asmens, jo filialo/atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo/atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo JAR tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimus;
• Valstybinės kalbos nevartojimą juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose, raštvedyboje ir susirašinėjant Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį, jog neturime duomenų, kad bent viena Lietuvos įmonė būtų nubausta už susirašinėjimą ne Lietuvių kalba;
• Koncentracijos priežiūros reikalavimų pažeidimus (koncentracijos pranešimo nepateikimas laiku, įgyvendinimas be leidimo, koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimas).

Vieną skaudžiausių pasekmių už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi numato Konkurencijos įstatymas. Už tai gali būti apribojama teisė nuo 3 iki 5 m. eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, ir papildomai bauda iki 14 481 eurų. Svarbu paminėti, kad darbo santykių nutrūkimas šiuo atveju nepanaikina vadovo atsakomybės.

Tai yra tik labai maža dalis pažeidimų, už kuriuos gali būti baudžiami vadovai. Sąrašas gali būti papildytas atsižvelgiant į kiekvienos įmonės veiklos specifiką ir konkrečiai jai taikomus reikalavimus. Taigi, vadovai turėtų atlikti namų darbus ir įdėmiai išstudijuoti jų įmonių veiklą reglamentuojančias taisykles. Įmonės veiklos procesų teisinis patikrinimas galėtų būti puiki alternatyva, kuri taip pat gali padėti išvengti atsakomybės ateityje. To nepadarius, vadovams vertėtų apsidrausti vadovų civilinės atsakomybės draudimu, kuris atlygintų vadovui paskirtas civilines ir administracines baudas bei advokatų išlaidas.

Advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnysis teisininkas Nerijus Zaleckas