Naujasis Darbo kodeksas įtvirtina naują darbdavių gynybos būdą – lokautą

Rugsėjo 14 d. priimtas naujasis Darbo kodeksas įneša daug naujovių, viena jų – lokauto įtvirtinimas, kuris anksčiau Lietuvoje nebuvo reglamentuotas.

Lokautą (angl. lock-out) būtų galima apibūdinti kaip atsakomuosius darbdavio veiksmus įmonėje paskelbus streiką.

Įprastai lokautas pasireiškia streikuojančių darbuotojų neįleidimu į darbo vietą, masiniu jų atleidimu iš darbo, darbo sutarčių vykdymo sustabdymu ar kitais veiksmais. Tokiais veiksmais darbdavys siekia įgauti geresnę derybinę poziciją ir paskatinti darbuotojus atsisakyti ar sušvelninti keliamus reikalavimus, kurie dažnai susiję su darbo sąlygų gerinimu, darbo užmokesčio kėlimu ir pan.

Iki priimant naująjį Darbo kodeksą, lokautas Lietuvoje buvo draudžiamas, o darbuotojams pradėjus streikuoti ar kitu būdu nevykdyti susitarimo su darbdaviu, darbdavys negalėjo imtis jokių kolektyvinių gynybos priemonių.

Įteisindama lokautą Lietuva prisijungs prie Latvijos ir Estijos, kuriose lokautą reglamentuojančios nuostatos galioja jau gana seniai.

Įprastai išskiriamos dvi lokauto formos: „puolamasis“ ir „gynybinis“. Pirmuoju atveju, darbdavys taiko tam tikrus veiksmus dar nepradėjusiems streikuoti darbuotojams, antruoju – darbdavio veiksmai yra atsakas į pradėtą streiką.

Naujojo Darbo kodekso 243 straipsnyje įtvirtinta, jog darbdavys turi teisę organizuoti lokautą šiais atvejais:

• jei profesinės sąjungos ar jų organizacijos nevykdo tarpininkavimo metu priimto susitarimo arba darbo arbitražo sprendimo kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų byloje
• profesinės sąjungos ar jų organizacijos skelbia streiką, kurio skelbimas teismo buvo atidėtas arba pripažintas neteisėtu.

Darbdaviai galės laikinai sustabdyti darbo sutarčių vykdymą

Nors lokautas gali pasireikšti įvairiais veiksmais, naujajame Darbo kodekse įtvirtinta tik viena darbdavio gynybos galimybė – laikinai sustabdyti darbo sutarčių vykdymą.

Darbo sutarčių vykdymo sustabdymas reiškia, jog darbuotojams nebus mokamas darbo užmokestis, bus sustabdytas darbo santykių trukmės skaičiavimas, darbo trukmė kasmetinėms atostogoms gauti, tačiau išsaugoma teisė į socialinį draudimą.

Pažymėtina, jog kaimyninėje Latvijoje darbdaviai turi teisę sustabdyti darbo sutarčių vykdymą bei neįleisti darbuotojų į įmonės patalpas, o Estijoje be šių veiksmų lokauto metu įmonė taip pat gali būti pertvarkyta ar likviduota remiantis bendraisiais pagrindais.

Nei Latvijoje, nei Estijoje kaip lokauto veiksmai nėra įteisintas darbuotojų atleidimas, tokia galimybė nėra įtvirtinta ir Lietuvoje.

Kam bus taikomas lokautas?

Lietuvoje lokauto veiksmus darbdavys gali taikyti profesinės sąjungos, kuri yra ginčo šalis, darbuotojams arba streikuojantiems darbuotojams. Paskelbti lokautą galima ne anksčiau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo streiko pradžios.

Likus 5 dienoms iki lokauto skelbimo, privaloma informuoti profesinę sąjungą, be to, individualiai įspėti kiekvieną darbuotoją, kuriam bus taikomas lokautas, prieš 3 dienas iki lokauto pradžios.

Profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų organizacija, gavusios darbdavio pranešimą apie sprendimą skelbti lokautą turės galimybę per 5 darbo dienas kreiptis į teismą dėl lokauto pripažinimo neteisėtu. Pažymėtina, kad darbdavys taip pat turi tokią teisę, kai skelbiamas streikas.

Lokautas draudžiamas greitosios medicinos pagalbos tarnybose, viešojo administravimo įstaigose, stichinės nelaimės zonose, taip pat regionuose, kur paskelbta mobilizacija, karo ar nepaprastoji padėtis.

Advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė Jovita Valatkaitė