Naujas Darbo kodeksas: kaip keičiasi darbo namuose reguliavimas

Šiuolaikinė darbo vieta vis dažniau persikelia į namus. Nieko nebestebina darbuotojo atsiųsta žinutė „šiandien dirbsiu namuose“.Tačiau retai įmonės vadovas ar personalo specialistas susimąsto, kad tokia situacija gali turėti neigiamos įtakos įmonės veiklai. Atvirkščiai – darbas namuose dažnai skatinamas, nes tokiu būdu taupoma vieta įmonės biure, o darbuotojas gali paprasčiau derinti darbą ir šeiminį gyvenimą. Taigi, susitarimas dirbti namuose, atrodo, palankus visiems, tačiau nepaisant jo privalumų, vertėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus.

Ką sako naujas DK

Remiantis šiuo metu galiojančio Darbo kodekso (DK) nuostatomis, jei darbuotojas dirba ne darbovietės patalpose, reikėtų sudaryti nuotolinio darbo sutartį. Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, nuotolinio darbo sutarties, kaip atskiros sutarčių rūšies, nebeliks. Naujajame Darbo kodekse nuotolinis darbas reglamentuojamas kaip bet kurios darbo sutarties rūšies vykdymo forma, tačiau ne kaip atskira sutarties rūšis. Vadinasi, sudarius bet kurią darbo sutartį, tarkime, projektinio darbo ar darbo keliems darbdaviams sutartį, šias sutartis bus galima vykdyti nuotoliniu būdu.

Naujuoju DK įtvirtinta naujovė yra tai, kad darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau nei penktadalį viso darbo laiko, jei darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas. Tiesa, šia garantija gali pasinaudoti tik tam tikros darbuotojų grupės: nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų.

Naujajame Darbo kodekse įtvirtinta, jog skiriant darbuotoją dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai, darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka.

Dirbant nuotoliniu būdu itin svarbu saugumas

Vertėtų atkreipti dėmesį į kelis nuotolinio darbo vietos reikalavimo aspektus. Pirmiausiai, yra rekomenduojama nustatyti reikalavimus, kad darbuotojo darbo vieta būtų saugi fizine prasme, t.y. numatyti, jog darbo vietoje būtų darbui būtini baldai (pavyzdžiui, stalas, kėdė), tinkamas apšvietimas, nebūtų sveikatai pavojingų objektų ar medžiagų ir pan. Tokiu būdu galima sumažinti riziką, jog darbuotojas priekaištaus darbdaviui dėl darbo metu patirtų negalavimų ar sveikatos pablogėjimo.

Be to, svarbu nustatyti reikalavimus darbuotojo naudojamam interneto ryšiui ar kitokias priemones, kad būtų užtikrinta elektroninės erdvės sauga. Dirbdami už darbovietės ribų darbuotojai gali pasirinkti naudoti atvirą, neapsaugotą interneto ryšį, o tai padidina riziką, jog darbdavio duomenys, įskaitant konfidencialią informaciją, bus „nutekinti“.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir konfidencialios informacijos apsaugai. Dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas greičiausiai su savimi išsineš dokumentų, kompiuterį, mobilųjį telefoną, gaus prieigas prie serverio ar duomenų bazių. Visuose šiuose šaltiniuose gali būti užfiksuota konfidenciali informacija. Kai darbuotojas dirba darbovietėje, šios informacijos naudojimą lengviau kontroliuoti, tačiau darbuotojui pradėjus dirbti už darbovietės ribų, darbdavys nežino, kaip darbuotojas naudoja šiuos šaltinius. Yra rekomenduojama patvirtinti taisykles, kurios būtų pritaikytos nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams ir kuriose būtų numatyti tam tikri prevenciniai veiksmai, pavyzdžiui, apsaugoti kompiuterį, telefoną ir kitus įrenginius slaptažodžiu, dokumentus saugoti rakinamoje spintelėje. Reikėtų elgtis taip, kad dokumentų, kompiuterio ekrane esančios informacijos, slaptažodžių ir pan. negalėtų pamatyti tretieji asmenys, įskaitant darbuotojo šeimos narius.

Taip pat reikėtų paminėti, jog jei tinkamam darbui užtikrinti reikalingos specialios priemonės, pavyzdžiui, vaizdo kamera, spausdintuvas ir pan., rekomenduojama sudaryti priemonių, kurias darbuotojas privalėtų turėti dirbdamas nuotoliniu būdu, sąrašą. Darbuotojui dirbant nuotoliniu būdu, gali tekti bendrauti su klientais ar tiekėjais, o pasirinkta darbo forma neturėtų būti kliūtis tinkamai įgyvendinti darbuotojo pareigas, ypač tuo atveju, jei darbuotojas reikalauja dirbti namuose. Jei darbdavys nustato priemonių sąrašą, taip pat reikėtų numatyti, kaip šalys pasidalija šių priemonių įsigijimo kaštus, ypač jei priemonėms taikomi specialūs reikalavimai.

Darbo laiko apskaita

Nuotolinio darbo atveju darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka. Naujajame Darbo kodekse įtvirtinta, jog savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. Vis tik rekomenduojama šalims susitarti, nuo kurios valandos iki kurios valandos bus laikoma, jog tai darbuotojo darbo laikas. Pirmiausiai, darbdavys turi žinoti, kokiu laiku gali tikėtis, jog darbuotojas bus pasiekiamas ir galės atsakyti į klausimus ar bendrauti su klientais. Antra, visos užduotys, skirtos ne darbo laiku, bus laikomos viršvalandiniu darbu, už kurį turėtų būti papildomai atlyginama. Be to, žinant darbuotojo darbo valandas paprasčiau nustatyti, ar nelaimingas atsitikimas yra laikomas įvykusiu darbo metu ar poilsio metu.

Taip pat itin svarbu numatyti, kokia tvarka ir kokiam asmeniui darbuotojas, dirbantis nuotoliniu būdu, teiks ataskaitas apie savo darbą ir pasiektus rezultatus. Rekomenduojama darbuotojui nustatyti konkrečius tikslus tam tikram laikotarpiui ir periodiškai tikrinti, ar šie tikslai įgyvendinti.

Taigi, tinkamai reglamentavus nuotolinį darbą, darbdavys gali pasinaudoti šios darbo formos pranašumais bei sumažinti riziką, kuri kyla sumažėjus darbdavio kontrolei.

Jovita Valatkaitė yra advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė