Rusijos importo schemos kelia grėsmę ir Lietuvos verslui

Europos Sąjunga (ES) birželio 3 dieną priėmė šeštąjį sankcijų paketą, kuriuo buvo išplėsti prekybos ribojimai Rusijos atžvilgiu. Reaguodami į sankcijų režimą ir įvairių gamintojų ar tiekėjų pasitraukimą iš Rusijos Joninių išvakarėse Rusijoje veikiantys mažmeniniai įvairios elektronikos platintojai, pavyzdžiui, „Ozon“, „Yandex.Market“ ar „Svyaznoy“, paskelbė pradedantys paralelinį elektronikos prekių importą. Ši schema pavojinga ir Lietuvos verslui.

„Svyaznoy“ atstovai paskelbė, kad ketinama įsigyti „Samsung“ ir „iPhone“ išmaniųjų telefonų, žaidimų konsolių „PlayStation“, „Xbox“, „Nintendo“.

Šiuo metu vis dar nėra aišku, kokios šalys ir jose veikiančios įmonės bus pasirinktos kaip tarpininkės vykdant paralelinį importą. Nors minimos tokios valstybės kaip Turkija, Serbija, Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija ir Kinija, Lietuvos verslui irgi patartina imtis tinkamų priemonių, siekiant apsisaugoti nuo įtraukimo į sankcijų apėjimui skirtas schemas.

Ar dalyvavimas paraleliniame importe į Rusiją draudžiamas?

Rusija paralelinį importą leidžiančius teisės aktus priėmė iš esmės dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – gamintojų ar jų platintojų savanoriškas pasirinkimas pasitraukti iš Rusijos rinkos. Antroji – ES įvestos sankcijos, draudžiančios tam tikrų prekių ar paslaugų į Rusiją tiekimą.

Pirmuoju atveju verslo subjektai, dalyvaudami paraleliniame importe į Rusiją, rizikuoja pažeisti gamintojų ar tiekėjų sutartis, kurios gali riboti tiekimą į įvairias teritorijas, įskaitant Rusiją. Dėl tokių veiksmų verslo subjektams gali kilti civilinė atsakomybė bei gali nutrūkti arba būti sugadinti verslo santykiai.

Antruoju atveju, jeigu dalyvaujama paraleliniame importe į Rusiją, verslo subjektai papildomai rizikuoja pažeisti ES sankcijas. Už tokį pažeidimą gali grėsti administracinė atsakomybė (bauda nuo 200 iki 6 tūkst. eurų) arba baudžiamoji atsakomybė (fiziniam asmeniui bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų, o juridiniams asmeniui bauda nuo 10 tūkst. iki 5 mln. eurų) bei aukščiau aptartos pasekmės už sutarčių pažeidimus.

Taigi apibendrinant galima teigti, kad dalyvavimas paraleliniame importe į Rusiją yra draudžiamas arba gali sukelti neigiamas pasekmes verslui daugeliu atvejų – nebent tam būtų aiškios išimtys arba pagrįstos priežastys.

Kokių priemonių turėtų imtis verslas?

Nors kiekviena situacija reikalauja atskiros analizės, o vienam verslo sektoriui tinkančios priemonės gali būti neveiksmingos kitam, keletas bendrų patarimų tinka visiems verslams.

Pirmiausia, kiekvienas verslas turėtų įvertinti ir įvardinti prekes, verslo sritis, klientus ar partnerius, kurie gali kelti sankcijų pažeidimo riziką. Tokią riziką gali nulemti kliento ar partnerio kilmės šalis, jo ryšiai ar valdymo sąsajos su Rusija. Rizikos taip pat gali būti nulemtos prekių ar paslaugų, kurių prekyba į Rusiją ar kitą šalį yra ribojama.

Tik įvardijus rizikas, galima pereiti prie kito etapo – toleruojamos rizikos lygio nustatymo.

Šis veiksmas jokiu būdu nereiškia, kad tiesiog priimama sankcijų pažeidimo rizika. Priešingai, tikslas yra atsakyti, ar verslas yra pasiruošęs dėti papildomas pastangas vertinant rizikingesnius verslo santykius, ar, priešingai, kylant bent menkiausiai rizikai, tokių santykių nepradėti.

Antra, aiškiai apibrėžus, kokios rizikos aktualiausios verslui, galima imtis organizacinių ir teisinių priemonių, skirtų tokių rizikų valdymui, įgyvendinimo.

Rekomenduojama nustatyti vidaus tvarkas, procedūras ir protokolus, skirtus darbuotojams ar padaliniams, dirbantiems su riziką keliančiais klientais ar partneriais. Šią informaciją reikia reguliariai atnaujinti ir rengti mokymus. Patartina įmonės sutartis papildyti nuostatomis arba partnerių prašyti pateikti deklaracijas, kurios būtų skirtos apsaugoti įmonę nuo neigiamų su sankcijomis susijusių padarinių.

Taip pat patariama paskirti atsakingus žmones rizikos procedūrų laikymosi kontrolei užtikrinti bei teisės aktų pasikeitimams stebėti. Galiausiai reikalingos konsultacijos su specialistais arba institucijomis, sprendžiant sudėtingus ir specialios kompetencijos reikalaujančius klausimus.

Nors aukščiau pateikiamas rekomendacijų sąrašas nėra baigtinis, ne kiekvienai įmonei būtina įgyvendinti kiekvieną priemonę. Priklausomai nuo verslo srities gali pakakti vos keleto arba netgi kitokių priemonių.

Tiesa, net griežčiausios priemonės ir jų gausa gali neapsaugoti nuo sankcijų pažeidimo, jeigu vidinės procedūros bus vykdomos neatsakingai arba tik formaliai.

Sankcijų režimas nuolat keičiasi ir plečiasi. Todėl, norėdamas nepakliūti į kitų sugalvotas schemas, verslas turi išlikti budrus ir nebijoti nuodugniau nei įprasta tikrinti klausimų ar abejonių keliančius partnerius, klientus ar sandorius.