Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo ekosistemos evoliucija: teisėkūra grįsta kelionė

Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo ekosistema per pastaruosius du dešimtmečius pastebimai išaugo, o tai paskatino daugybė strateginių politikos krypčių ir reguliavimo iniciatyvų. Šiandien – ekosistemos augimas yra reguliavimo naujovių ir bendradarbiavimo pastangų įrodymas. Vykdydama daugybę laiku ir kruopščiai parengtų įstatymų leidybos ir reguliavimo iniciatyvų, Lietuva įsitvirtino kaip investicinės veiklos centras, pritraukiantis tiek vietos, tiek tarptautinius žaidėjus. Ekosistemai toliau bręstant, dėl per pastaruosius du dešimtmečius padėto tvirto pagrindo, privataus ir rizikos kapitalo ateitis šiandien Lietuvoje atrodo tvirtai, tačiau užmigti negalima.

Teisinio reguliavimo kelias arba „Romos per vieną dieną nepastatė“

2003-2010 m.

Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo ekosistemos reguliavimo raidos kelionė prasidėjo 2001 m., kai buvo įsteigtas pirmasis šalyje investicinis fondas, padėjęs pagrindus reguliuojamai investicinei veiklai. Kiek vėliau sekė ir 2003 m. buvo priimtas Kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) įstatymas, kuriuo Lietuvos investavimo sistema suderinta su Europos Sąjungos standartais, įtraukiant KIPVPS (Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų) direktyvą. 2008 m. KIS įstatymo pataisos suteikė galimybę kurti specialius fondus, praplečiančius investavimo galimybes įvairiuose sektoriuose.

Teisės paslaugų kontoros „Cobalt“ partnerė Akvilė Bosaitė pasakoja, kad alternatyviųjų investicinių fondų ir ypač privataus bei rizikos kapitalo ekosistemos pamatus paklojo „Invega“, kurioje dirbantys entuziastai sudarė sąlygas pirmiesiems fondų valdytojams pasinaudoti JEREMIE lėšomis įsteigiant pirmuosius privataus bei rizikos kapitalo fondus Lietuvoje. A. Bosaitė pamini ir pirmuosius  teisėkūros proveržius:

„Teisėkūroje milžinišką postūmį fondų formavimuisi davė tuometinė Vertybinių popierių komisija, kuri inicijavo ir įgyvendino Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo priėmimą. Šis įstatymas su reikiamomis mokestinėmis reformomis, kurias palaikė tuometinio ministro Viliaus Šapokos vadovaujama Finansų ministerija, suteikė proveržį visai kolektyvinio investavimo subjektų ekosistemai. Taip pat išskirčiau ir Lietuvos banką – jis drąsiai ėmėsi iniciatyvos siūlant rinkos prašomus reguliacinius pakeitimus ir toliau yra pagrindinė institucija, kuri nuolat palaiko dialogą su rinkos dalyviais ir stengiasi Lietuvos investicinių fondų teisinę bazę priartinti prie geriausių Europos standartų.“

2010 – 2013 m.

Ypač reikšmingas savo pažanga tapo laikotarpis nuo 2010 iki 2012 m. – kūrėsi inovatyvūs privatūs ir rizikos fondai, kuriuos ženkliai rėmė Europos Investicinio Fondo (EIF) globojama JEREMIE („Bendri Europos ištekliai mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms finansuoti“) iniciatyva, o nuoseklus Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo asociacijos ir visų suinteresuotųjų šalių („Invega“, Lietuvos Bankas) darbas ir atsidavimas teisinėms ir mokesčių iniciatyvoms lėmė palankaus investicinio klimato įsitvirtinimą.

Perkopus į antrąją reguliacinę dekadą, svarbu pastebėti, kad įvairiu teisinių bei politinių iniciatyvų iš ties daugėjo, o tai be abejo lėmė ir auganti ekosistema, vis besikuriančios organizacijos bei atsirandantys investuotojai.

2013 – 2018 m.

Išties nuo 2013 m. pastebimas daugiašuolis progresas – 2013 m. priimtas Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (KISĮĮ), kuris tapo esminiu momentu atvėrusiu duris vietos kolektyvinio investavimo subjektų, specialiai pritaikytų informuotų investuotojų poreikiams, kūrimui. Į šią kategoriją pateko ir profesionalūs investuotojai, ir asmenys, norintys investuoti mažiausiai 125 000 Eur. Iš kart po to sekė ir tvirtos reguliavimo sistemos regione veikiantiems fondų valdytojams užtikrinimas. Kiek vėliau – 2018 m. buvo padarytas dar vienas reikšmingas šuolis į priekį įgyvendinus išsamią mokesčių reformą, kuri suteikė esminių lengvatų kolektyvinio investavimo priemonėms.

Ekosistemos virsmą apibendrina profesinių paslaugų lyderiaujančia bendrovės pasaulyje „Ernst & Young“ partneris Leonas Lingis „Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo  asociacijos steigėjų tuometinė iniciatyva suburta vertybinių popierių komisijos, Finansų ministerijos ir Teisingumo ministerijos darbo grupė padėjo pamatus, sudariusius prielaidas Lietuvos kapitalo rinkos augimui. „Ernst & Young“  buvo aktyvi šios darbo grupės narė ir prisidėjo prie kapitalo rinkos dalyvių apmokestinimo sistemos suformavimo. Džiaugiamės, kad šiandien turime stiprius kapitalo rinkos dalyvius, kurie sudaro galimybes Lietuvos verslui inovuoti drąsiau ir augti sparčiau.“, – komentuoja L. Lingis.

Darbai padaryti bet užmigti negalima

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos rizikos kapitalo ir privataus kapitalo ekosistema augo ir transformavosi – įspūdingas finansinių galimybių antplūdis ir pastebimai išaugusios sektoriaus augimo galimybės. 2018–2022 metais Baltijos privataus ir rizikos kapitalo fondai padarė didelę pažangą, į Lietuvoje veikiančias įmones investavę 305 mln. eurų.  Šios investicijos buvo sutelktos ir didžiausia bei reikšmingiausia jų dalis – 25 proc. visų investicijų buvo nukreipti į energetikos, technologijų ir vartojimo prekių bei paslaugų sektorius, išryškinant šias sritis kaip pagrindinius inovacijų ir ekonomikos vystymosi variklius. O jau 2022 metų pabaigoje Baltijos privataus ir rizikos kapitalo fondai buvo investavę į 223 Lietuvos įmones, taip pademonstruodami itin svarbų sektoriaus vaidmenį skatinant verslo augimą ir inovacijas.

Ilgametės Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo asociacijos narės, bendrovės „BaltCap“, vykdančiojo partnerio Simono Gustainio teigimu šiandien skaičiai iš tiesų įspūdingi – ekosistema sukūrė daugiau kaip 17 000 darbo vietų 11-oje skirtingų sektorių, investuota net į 106 smulkius ir vidutinius verslo subjektus.

„Turime prisiminti nuo ko viskas prasidėjo ir kas buvo viso ko pradžia kuomet dar 2009 metais JEREMIE programa padėjo pamatus atnešdama 70 mln. Eurų investiciją į Baltijos šalių privataus ir rizikos kapitalo fondus. Vėliau sekė Baltijos investicinio fondo (BIF) I ir BIF II kūrimas, na o kapitalo ekosistemos vystytojas Baltijos regione – Europos investicinis fondas (EIF) jau net 20 metų prisideda prie rinkos vystymo Baltijos regione. Paskutiniais metais taip pat matome stiprėjančią NPĮ lyderystę toliau vystant reikalingus rizikos kapitalo finansavimo segmentus, todėl mūsų tikslas šiandien – tęsti nacionalinių plėtros įstaigų bendradarbiavimą su EIF institucijomis siekiant kurti konkurencingą bei augančia industriją“, – komentavo S. Gustainis.

Nuoseklaus darbo rezultatai pastebimi tiek ir aktyvių fondų skaičiaus, tiek pritraukto kapitalo padidėjime. 2010–2018 metais ekosistemoje veikė 32 aktyvūs fondai, kurie kartu sugebėjo surinkti nemenką – 567 mln. eur. sumą. Šis laikotarpis padėjo pagrindus sektoriui ir sukūrė tvirtą fondų, aktyviai investuojančių į įvairias įmones, pagrindą.

Tačiau iki 2022 m. įvyko nepaprasta transformacija, kai ekosistemoje ne tik padvigubėjo aktyvių fondų skaičius iki 72, bet ir pritrauktas kapitalas išaugo daugiau nei tris kartus ir pasiekė įspūdingą 1923 mln. Šis eksponentinis augimas išryškina augantį investuotojų pasitikėjimą Lietuvos rizikos bei privataus kapitalo sektoriumi, taip pat didėjantį regiono patrauklumą rizikos kapitalo ir privataus kapitalo investicijoms.

„Remiantis turimais duomenimis, matome, kad šiandien Lietuvos technologijų ekosistema pasiekė lūžio tašką ir neišvengiamai seks pirmaujančią Estiją. Spartėjantis tinklo ir žinių plitimas, didėjantis talentų skaičius, augantis aktyvių angelų – investuotojų skaičius bei efektyvi viešosios politikos kryptis šiuo metu yra pagrindinis augimo katalizatorius Lietuvos startuolių kapitalui ir ekosistemos brandai“ – situaciją komentuoja Lietuvos rizikos bei privataus kapitalo asociacijos valdybos pirmininkas bei fondo „Practica Capital“ partneris Gintas Daniusevičius.

Tai, kad stiebtis dar tikrai yra kur, pastebi ir „Cobalt“ parnerė A. Bosaitė bei pamini svarbiausias įžvalgas.

„Skatinčiau politiniame lygyje įtvirtinti siekį Lietuvai tapti investicinių fondų steigimo ir valdymo centru CEE mastu, tam apjungiant įvairių institucijų darbą ir pastangas (Lietuvos banko, LR finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Investuok Lietuvoje ir pan.) bei skleidžiant analogišką  žinią pasaulyje. Tam labai pasitarnautų valdymo įmonių veiklos leidimų išdavimo proceso sutrumpinimas ir supaprastinimas, informuotųjų investuotojų statuso praplėtimas, standartinių licencijavimo dokumentų paketo parengimas ir panašios iniciatyvos. Taip pat būtų puiku, jeigu teisėje būtų įtvirtinta galimybė steigti investicinius fondus jų steigimo dokumentų nederinant su priežiūros institucija, o ją atitinkamai informuojant (kaip kad esti kitose jurisdikcijose)“, – svarbius aspektus ir galimus veiksmus komentavo A. Bosaitė.

Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos bei jos narių „Cobalt“, „Ernst & Young“ ir Investicijų bendrovės „I Asset Management“ iniciatyva, siekiant informuoti visuomenę, parengtas ir išplatintas informacinis rizikos ir privataus kapitalo ekosistemos raidos bei augimo leidinys.

Su leidiniu susipažinti galima čia.