Lietuva sužibo pasaulio Fintech žemėlapyje: kas toliau?

Neseniai pristatyta 2018 m. Lietuvos Fintech ekosistemos ataskaita. Skaičiai išties įspūdingi: Lietuvoje įsikūrusios 170 Fintech kompanijos, sektoriaus augimas praėjusiais metais – 45 procentai, apie 2600 darbuotojų dirba Fintech sektoriaus įmonėse, iš kurių daugiau nei 700 įsidarbino 2018 metais.

Lietuvos Fintech sektorius auga labiau nei bet kuris kitas ūkio sektoriaus. Tikėtina, kad šiemet, ypač dėl padidėjusio susidomėjimo iš Jungtinės Karalystės Fintech kompanijų ir neslūgstančio susidomėjimo iš kitų šalių (Izraelio, Kinijos, Prancūzijos ir kitų), augimo tempas nemažės. Nepaisant to, Fintech įmonės mūsų šalyje gali susidurti su nemenkais iššūkiais – griežtėjančiu Lietuvos banko reguliavimu, augančių kvalifikuotų specialistų klausimu, sunkumais bendraujant su kredito įstaigomis.

Griežtėja licencijas gavusių Fintech kompanijų priežiūra

Viešos neigiamos reakcijos dėl Revolut licencijos išdavimo sukėlė nepagrįsto nerimo bangą. Šios istorijos kontekste liko aišku viena – Lietuva neturėjo ir neturi siekio tapti valstybe, lengvai teikiančia licencijas finansų įstaigoms be ypač kruopštaus šių įmonių vertinimo. Siekiant toliau išlikti valstybe, taikančia aukščiausius pasitikėjimo standartus ir buriančia Fintech bendruomenę, kuriai priklauso aukščiausio lygio žaidėjai, toliau didės reikalavimai Fintech įmonėms. Visai neseniai priimti Lietuvos banko įstatymo pakeitimai, griežtinantys finansų įstaigų priežiūrą ir didinantys joms baudas bei atsakomybę už teisės aktų nesilaikymą, o tarpinstituciniu lygmeniu nuolat keliami su rizikos valdymu susiję klausimai.

2018 m. gruodį įsigaliojus naujai Lietuvos banko valdybos nutarimo dėl ataskaitų sudarymo ir teikimo redakcijai, smarkiai padidėjo informacijos, kurią privalo pateikti Fintech įmonės, apimtis. Vietoje 2 balansinių ir veiklos nuostolių ataskaitų, Lietuvos bankui privaloma pateikti 11 ataskaitų su informacija apie įmonių darbuotojų skaičių, veiklos rodiklius, gautų lėšų apsaugą, suteiktas paskolas, gautus skundus, suteiktas paslaugas, sąskaitų uždarymą ar apribojimą. Šiems reikalavimams įgyvendinti Fintech įmonės reikalingi papildomi darbuotojai, jų apmokymai, atitinkamos pertvarkos jau veikiančiose IT sistemose. Fintech įmonėms, veiklos pradžioje turinčioms 10-15 darbuotojų, tokie reikalavimai sukelia didelę administracinę naštą.

Fintech įmonės svarsto, kaip gaunamą informacijos kiekį apdoros Lietuvos bankas, o svarbiausia – kokių veiksmų žada imtis: ar griežtins reikalavimus licencijavimo procesui bei licenciją jau gavusioms Fintech įmonėms? Gal vykdys intensyvesnius patikrinimus ir taikys poveikio priemones?

Taigi, bendrovės, gavusios Lietuvos banko išduotą licenciją negali atsipalaiduoti: jos privalo nuolat atnaujinti savo vidaus tvarkas, vertinti vidaus ir išorės rizikos veiksnius bei taikyti naujausius reikalavimus atitinkančias rizikos valdymo priemones. Svarbu tai, kad vidaus procesams tinkamai suvaldyti ir padidėjusiems reikalavimams įgyvendinti reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

Ar Lietuva turi ir turės specialistų besikuriančioms Fintech įmonėms?

Susidaro įspūdis, kad Fintech ateitis mūsų šalyje yra šviesi. Viena iš pastarųjų metų Lietuvos prioritetinių mokslo ir inovacijų krypčių – informacinės technologijos. Dėl šios priežasties, informacinių technologijų studijų finansavimas 2017 metais išaugo 2 kartus, informacines technologijas studijuojančiųjų skaičius 2013-2016 metais išaugo 20 procentų, o Lietuva pozicionuojama kaip besivystantis informacinių technologijų centras. Fintech įmonėms sunkumų ieškant aukštos kvalifikacijos IT darbuotojų nekyla, tačiau pastebimas kitų specialistų, itin reikalingų šioms įmonėms trūkumas, t.y. vidaus auditorių, turinčių patirties finansų sektoriuje, atitikties pareigūnų ir pinigų plovimo prevencijos specialistų. Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai šių aukštos kvalifikacijos darbuotojų vienu metu ieško dar dešimtys konkurentų, ką tik gavusių mokėjimo įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Neradusios tinkamų darbuotojų Lietuvoje, Fintech įmonės juos įdarbina užsienio valstybėse, todėl didelę dalį veiklos funkcijų perkelia svetur.

Toks veiklos perkėlimas susijęs ir su padidėjusia rizika: Fintech įmonė, perkėlusi svarbias veiklos funkcijas užsienyje esantiems asmenims, privalo užtikrinti vienodai aukšto lygio operacinės rizikos valdymą, kyla papildomi klausimai susiję su duomenų perkėlimu. Šias rizikas ne visada lengva suvaldyti, ypač turint omenyje tai, kad veiklos funkciją perėmęs subjektas gali nesuprasti Lietuvos teisės aktų reikalavimų. Situacija galėtų pasikeisti, jei valstybiniu lygmeniu būtų užtikrintas specialių žinių turinčių darbuotojų, orientuotų į Fintech sektorių, ugdymas. Tam svarbus ne tik Lietuvos banko, kaip finansų sektorių prižiūrinčios institucijos vaidmuo, bet ir atitinkamus specialistus rengiančių institucijų, mokslo įstaigų aktyvus įsitraukimas. Tokiu būdu ne tik licencijavimo proceso, tačiau ir realios veiklos centru taptų Lietuva.

Sunkumai Fintech įmonėms bendradarbiaujant su kredito įstaigomis

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria Fintech įmonės – bankų vengimas atidaryti sąskaitas šioms įmonėms. Viena pagrindinių garantijų klientų lėšų apsaugai Fintech įmonių nemokumo atveju – lėšų saugojimas jas atskiriant nuo kitų fizinių ar juridinių asmenų, kurie nėra klientai, lėšų, arba šių lėšų draudimas, taip pat garantijos ar laidavimo rašto, išduoto Lietuvos Respublikos draudimo įmonės ar kredito įstaigos (įskaitant užsienio valstybės draudimo įmonės ar kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje) arba kitos valstybės narės draudimo įmonės ar kredito įstaigos, gavimas. Be to, šias klientų lėšas Fintech įmonės gali investuoti į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Kadangi šiuo metu tokių lėšų investavimui rinka nėra palanki, Fintech įmonės paprastai renkasi lėšų saugojimą atskiroje sąskaitoje  – tai dažniausias lėšų apsaugos būdas, centriniame banke ar tokių lėšų draudimą – mažiau populiarus būdas dėl ribotos tokių draudimo produktų pasiūlos ir didelių įkainių. Vis tik kreipiantis į banką dėl klientų lėšų sąskaitos atidarymo ar garantijos išdavimo, Fintech įmonės neretai susiduria su nepalankiu bankų požiūriu.

Suprantama, kad Fintech startuolis, ką tik gavęs licenciją ir bekuriantis verslą, nėra itin patrauklus banko klientas. Be to, tokių Fintech įmonių klientai dažnai yra padidintos rizikos subjektai.

Ši itin atsargi bankų pozicija, gali būti dėl jų nenoro prisiimti didesnę riziką už sąlyginai nedidelę šių įmonių generuojamą grąžą bankui. Didesnę riziką bankai Fintech įmonėms paprastai priskiria dėl to, kad nėra tikri dėl tokiose atskirose sąskaitose laikomų lėšų kilmės, Fintech įmonės akcininkų struktūros, vidaus procedūrų ir kt. Be to, tokių įmonių vertinimui reikalingi papildomi bankų resursai. Dėl šių priežasčių bankai dažnai atsisako atidaryti sąskaitą Fintech įmonei.

Vis dėlto, tam tikrą įrankį situacijai spręsti priežiūros institucija turi. Nuo 2018 m. rugpjūčio, įsigaliojus naujai Mokėjimo įstatymo redakcijai, kredito įstaiga, atsisakiusi atidaryti mokėjimo įstaigai ar elektroninių pinigų įstaigai mokėjimo sąskaitą, privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti tokio atsisakymo priežastis. Taip siekiama prižiūrėti, ar atsisakymo priežastys yra pagrįstos, ar priimant sprendimą laikomasi objektyvumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų. Deja, bet praktikoje tokie pranešimai priežiūros institucijai siunčiami retai.

Kaip Fintech įmonių veikla galėtų būti vykdoma sklandžiau? Išeitis būtų, jei rinkoje atsirastų daugiau realių galimybių pasirinkti kitus klientų lėšų apsaugos būdus, pavyzdžiui –  naujus draudimo produktus ar investavimą į kitas kryptis, teikiančias investicinę grąžą.

Advokatų kontoros „Cobalt” advokatė, vyresnioji teisininkė Justina Milašauskienė