Lietuva parengė virtualiųjų valiutų ir ICO veiklos gaires

Lietuva, viena iš pirmųjų ES šalių, parengė išsamias gaires skaidresnei pirminio viešo žetonų siūlymo (ICO) projektų veiklai užtikrinti. Tai padės pritraukti užsienio investicijas ir kurti palankią bei saugesnę aplinką fintech ir blockchainverslui Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsižvelgdama į fintech ir informacinių technologijų sektorių sparčią plėtrą birželio 8 d. parengė ICO gaires. Gairių priėmimo kontekste, Finansų ministerija pabrėžė ne tik į blockchain technologijos kuriamą potencialą, bet ir susijusias grėsmes bei iššūkius, kurių akivaizdoje ypatingai svarbu atrasti pusiausvyrą tarp inovacijų skatinimo ir finansų sistemos stabilumo bei vartotojų apsaugos.

Gairėmis siekiama daugiau skaidrumo investuotojams ir verslininkams, aprašant ICO projektų bei virtualių valiutų (angl. cryptocurrencies) reguliacinius, mokestinius, apskaitos ir pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos aspektus. Reglamentuojant tam tikrus esminius ICO projektų aspektus, norima paskatinti suinteresuotos subjektus kurti ir investuoti Lietuvoje.

Gairėse pakartotinai atkreipiamas dėmesys į tai, kad priklausomai nuo projekto pobūdžio, gali būti taikomi finansų rinkų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai bei pateikiami kriterijai, kurie palengvina konkrečios situacijos kvalifikavimą. Šią poziciją jau anksčiau yra išsakęs ir Lietuvos bankas. Be kita ko, įtvirtinamos nuostatos dėl ICO projekto metu surinktų lėšų traktavimo mokestiniu bei apskaitos aspektais.

Gairėse pateikiama santrauka paaiškinimų dėl mokesčių taikomų ICO projektams bei veiklai susijusiai su virtualiomis valiutomis.

Finansų ministerija gairėmis taip pat siekia atkreipti suinteresuotų subjektų dėmesį į aktualius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos klausimus, susijusius su ICO projektais. Europos Sąjungos lygmeniu priėmus naująją pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos direktyvą (peržiūrėta penktoji redakcija), klientų identifikavimo taisyklės bus taikomos ir asmenims, teikiantiems virtualių valiutų konvertavimo paslaugas. Be kita ko, į įpareigotųjų subjektų, kaip jie suprantami pagal šios direktyvos tekstą, sąrašą, bus įtraukti virtualios valiutos konvertavimo platformos bei pateikiamas virtualios valiutos apibrėžimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad gairių tekstas nėra prilyginamas teisės aktų tekstams ir yra rekomendacinio pobūdžio. Atsižvelgiant į ICO sektoriaus novatorišką pobūdį ir sparčią kaitą, Gairėse suformuotos pozicijos gali bet kada būti keičiamos.

Finansų ministerijos ekspertai, rengdami ICO gaires, bendradarbiavo su kitomis finansų institucijomis: Lietuvos banku, Valstybine mokesčių inspekcija, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Nuo 2017 m. visame pasaulyje lietuvių vystomi ICO ir blockchain projektai pritraukė apie 400 mln. eur investicijų. Pagal tokiu būdu pritrauktą kapitalą jie užima iki 10 proc. viso pasaulio rinkos. Iki šiol apie du trečdalius pačių lietuvių sukurtų blockchain projektų dėl nepakankamai aiškios ir nepalankios teisinės – mokestinės aplinkos registruojasi užsienio šalyse.

Daugiau informacijos:

Finansų ministerijos Gairės http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/ICO%20Guidelines%20Lithuania.pdf

Lietuvos banko pozicija dėl ICO ir virtualių valiutų https://www.lb.lt/uploads/documents/docs/18040_d76001897fe56f3878b99ebb8cd5e57c.pdf

Lietuvos banko klausimai atsakymai dėl ICO ir virtualių valiutų https://www.lb.lt/uploads/documents/docs/19813_c90e7d9d7d361232cb1023e177ac0f15.pdf

Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimas dėl virtualių valiutų http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/VMI%20Bendrosios%20nuostatos(1).pdf

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos rekomendacijos dėl virtualių valiutų http://www.avnt.lt/assets/Veiklos-sritys/Apskaita/VAS/Euras-ir-kriptovaliuta/AVNT-Iaikinimaskriptovaliutos18-05-08finalLT.pdf