Laukiniai žvėrys suniokojo pasėlius? Pasitikrinkite, ar turite teisę reikalauti žalos atlyginimo.

Sparčiai auganti kanopinių žvėrių populiacija šiemet privertė Aplinkos apsaugos ministeriją padidinti medžioklės limitus. Ženklus kanopinių žvėrių gausėjimas neišvengiamai lemia ir didesnę jų daromą žalą ūkininkams. Kanopiniai žvėrys daugiausiai žalos pasėliams pridaro pavasarį ir rudenį. Nors ūkininkams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą garantuoja Medžioklės įstatymas, pastebime, jog tam tikros ūkininkų klaidos neleidžia efektyviai išnaudoti žalos atlyginimo mechanizmo. Neretai šios klaidos lemia, kad ūkininkai apskritai nesikreipia į komisijas arba su medžioklės plotų naudotojais įsivelia į konfliktines situacijas, kurios iš komisijų persikelia į teismus.

Ar pasirinkote tinkamą sklypą pasėlių auginimui?

Metodikoje nurodoma, jog auginant pasėlius iki 3 ha sklype, kuris yra miško apsuptyje, arba iki 0,5 ha sklype, kuris nutolęs ne daugiau nei 200 m nuo pasėlių savininko sodybos, pasėlius būtina saugoti elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Tai reiškia, jog medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padaryta žala ūkininkams bus atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo tinkamai apsaugoti arba auginami didesniuose nei Metodikoje nurodytuose žemės sklypuose, kuriems papildomi apsaugos priemonių naudojimo reikalavimai netaikomi.

Kmynų ir bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėlių augintojus Metodika įpareigoja imtis papildomų saugumo priemonių. Nurodyti pasėliai, nepaisant sklypo dydžio, turi būti aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius. Jeigu šio reikalavimo nesilaikoma, pasėliams padaryta žala nebus atlyginama.

Ar pasėliai atitinka agrotechninius reikalavimus?

Medžioklės įstatymas ir Metodika numato, jog pasėliai turi atitikti agrotechninius reikalavimus. Dėl šios priežasties medžiojamųjų plotų naudotojai neretai ginčija pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, motyvuodami bloga pasėlių agrarine būkle. Vis dėlto, Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bloga pasėlių agrarinė būklė neatleidžia medžiojamųjų plotų naudotojų nuo pareigos atlyginti medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą. Bloga pasėlių agrarinė būklė yra tik viena iš aplinkybių, į kurią komisija turėtų atsižvelgti skaičiuodama pasėliams padarytos žalos dydį.

Ar laiku nuėmėte derlių?

Metodikoje įtvirtinti maksimalūs terminai, iki kurių turi būti nuimtas atskirų pasėlių rūšių derlius. Pavyzdžiui, kukurūzų derlius turi būti nuimtas iki lapkričio 1 d. Šioje vietoje labai svarbu nepasimesti tarp skirtingų Metodikos redakcijų ir jas aiškinančios teismų praktikos. Iki 2018-10-19 galiojusi Metodika derliaus nenuėmimą laiku laikė tik aplinkybe, leidžiančia proporcingai mažinti derlingumą žalos vertinimo metu. Tuo tarpu pagal vėlesnes Metodikos redakcijas, derliaus nenuėmimas laiku atleidžia komisijas nuo žalos skaičiavimo, o medžioklės plotų naudotojus nuo žalos atlyginimo. Todėl ūkininkai, norėdami gauti medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytos žalos atlyginimą, visais atvejais turėtų pasėlius nuimti iki Metodikoje nustatytų terminų.

Ar tinkamai ir laiku pranešėte apie pasėliams padarytą žalą?

Medžioklės įstatymas numato griežtą 3 darbo dienų terminą, per kurį ūkininkai turi pranešti atitinkamai seniūnijai apie medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą. Kadangi terminas skaičiuojamas nuo žalos pastebėjimo momento, neretai šio momento atsiradimo klausimas tampa pagrindine medžioklės plotų naudotojų ir ūkininkų konfrontacijos priežastimi. Medžioklės plotų naudotojai kaltina ūkininkus žalą pasėliams pastebint anksčiau, tačiau delsiant apie ją pranešti. Tuo tarpu ūkininkai atkerta, jog medžiojamieji gyvūnai pasėliuose lankosi periodiškai, todėl tampa sunku identifikuoti žalos pastebėjimo momentą.

Šioje vietoje svarbus Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, jog pareiga pranešti apie pastebėtą žalą ūkininkui kyla tada, kai pasėlių pažeidimai yra akivaizdūs bei kilusi reali žala. Net ir tuo atveju, jeigu tam tikro dydžio žala pasėliams jau buvo padaryta anksčiau, medžioklės plotų naudotojui tenka pareiga įrodyti, jog 3 darbo dienų termino nesilaikymas buvo esminis pažeidimas, lėmęs neteisingą pasėliams padarytos žalos apskaičiavimą. Dėl šios priežasties, formalus 3 darbo dienų termino praleidimas nešalina medžiojimo plotų naudotojų pareigos atlyginti pasėliams padarytą žalą.

Kiti pasėliams padarytos žalos skaičiavimui ir atlyginimui įtakos turintys veiksniai

Dažnas ūkininkas dalį žemės sklypų valdo nuomos ar panaudos pagrindais. Medžioklės įstatymas bei Metodika numato, jog medžiojamųjų plotų naudotojui nekyla pareiga atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, jeigu žala padaryta žemės sklypuose, kurių savininkai yra uždraudę medžioti. Dėl šios priežasties, dar prieš sėjant pasėlius, rekomenduojame išsiaiškinti, ar sklypų savininkai nebuvo apriboję medžioklių savo valdose.

Analizuojant administracinių teismų praktiką, taip pat tenka pastebėti, kad komisijų klaidos gali lemti netinkamą pasėlių apžiūrą bei žalos nustatymą. Dėl šios priežasties rekomenduojame ūkininkams dalyvauti žalos įvertinimo procedūroje, antstolio ar savo turimos įrangos pagalba papildomai fiksuoti komisijos darbą, medžiojamuosius gyvūnus ar jų paliktus pėdsakus pasėliuose, sunaikintus ar pažeistus pasėlių plotus, nepažeistų pasėlių agrarinę būklę ir kt. Papildomai surinkta medžiaga ateityje padės išvengti galimų komisijos klaidų bei prireikus tinkamai apginti savo pažeistas teises.

Advokatų kontoros „Cobalt” asocijuotas teisininkas Evaldas Jakštas