Kurie vadovai atsako už įmonės turto ir dokumentų perdavimą, įmonei iškėlus bankroto bylą?

Bet kurioje įmonėje vadovui, paliekant postą, jis naujajam vadovui turi perduoti įmonės turtą ir dokumentus. Tačiau itin svarbu ne tik perduoti dokumentus ir turtą, bet šį veiksmą ir tinkamai užfiksuoti. Kitu atveju, jei įmonei ateityje bus iškelta bankroto byla, vadovui gali tekti atlyginti jai padarytą žalą.

Atsakyti gali ir paskutinis, ir prieš jį buvę vadovai

Iškėlus įmonei bankroto bylą, tuo metu įmonei vadovaujantis asmuo privalo perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui. Jei jis neįvykdo šios pareigos, bankroto administratorius gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ne tik esamam vadovui, bet ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės arba tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. Paskutinis vadovas bus laikomas pažeidusiu pareigą perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą, o ankstesni vadovai bus  traukiami atsakomybėn už netinkamą apskaitos dokumentų tvarkymą ir išsaugojimą arba privalomų finansinės atskaitomybės dokumentų neparengimą ir nepateikimą Juridinių asmenų registrui.

Teismų praktikoje formuojama taisyklė, kad tokiu atveju bendrovės vadovų atsakomybė yra solidari. Tai reiškia, kad bankroto administratorius ieškinį dėl žalos gali reikšti abiems įmonės vadovams kartu arba bet kuriam iš jų. Tokia atsakomybės forma yra taikoma ne tik, kai bendri, tarpusavyje suderinti vadovų veiksmai sukėlė žalą, pavyzdžiui, sąmoningas, tarpusavyje suderintas turto ir dokumentų neišsaugojimas ar turto pasisavinimas, ar „perkėlimas“ į kitą bendrovę, bet ir tada, kai vadovai atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus. Pavyzdžiui, kai vienas vadovas tinkamai neperdavė dokumentų ir turto, o kitas – šių dokumentų ir turto neišsaugojo. Tokiu atveju, solidari atsakomybė yra taikoma tada, kai negalima nustatyti, kokie dokumentai ir koks konkretus turtas buvo prarasti kiekvieno iš jų. Taigi, tinkamai neperdavus dokumentų ir turto, ankstesniam įmonės vadovui gresia atsakomybė kartu su paskutiniu vadovu, kuris nevykdė pareigos bankroto administratoriui perduoti dokumentus ir turtą.

Žala, kurią gali tekti atlyginti: ir materialus turtas, ir debetinės skolos

Bylose dėl dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratorius prašo priteisti įmonei padarytą žalą. Atkreipti dėmesį reikėtų į tai, kad tinkamai neperdavus dokumentų ir turto, neįmanoma nustatyti bankrutuojančios bendrovės turto masės, todėl nuostoliais paprastai laikoma įmonės turėto turto visuma. Ji nustatoma pagal turimus paskutinius įmonės finansinius duomenis – paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto balanso ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atlikto patikrinimo duomenis. Svarbu, kad turtu laikomas ne tik materialus turtas, bet taip pat ir debetinės skolos, todėl bankroto administratoriaus pareikšto reikalavimo suma gali būti ženkli.

Kaip išvengti atsakomybės ar ją sumažinti?

Buvę vadovai gali sumažinti iš jų norimą priteisti žalos dydį, įrodę, kad žala nėra bendra, t. y. kad jų veiksmai lemia tik dalį žalos. Pavyzdžiui, kai dalis dokumentų ir turto, kurių negalima rasti įmonėje, buvo perduoti naujam vadovui. Tokiu atveju, siekiant visiškai išvengti civilinės atsakomybės, turi būti įrodyta, kad buvę vadovai yra nesusiję su žalos atsiradimu, arba neatliko neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, jie turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad įmonės dokumentai ir turtas paskutiniam įmonės vadovui buvo perduoti tinkamai. Reikėtų pažymėti, kad būtent ankstesnis vadovas, turėjęs pareigą perduoti įmonės turtą ir dokumentus, turi įrodyti, kad šią pareigą įvykdė tinkamai.

Kaip tinkamai vadovui perduoti dokumentus ir turtą?

Tinkamas dokumentų ir turto perdavimas yra tuomet, kai jis atliekamas būtent atsistatydinimo iš pareigų momentu. Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai buvusio ir naujai paskirto vadovo pasirašytas dokumentų ir turto perdavimo aktas, tiksliai neidentifikuojantis perduodamų objektų, yra laikomas tinkamu dokumentų ir turto perdavimu. Vis dėlto, teismų praktika formuoja ir ženkliai griežtesnes taisykles, kuriose aiškiai įtvirtinamas reikalavimas dokumentus ir turtą perduoti taip, jog būtų galima nustatyti bendrovės turto dydį bei identifikuoti perduodamus dokumentus.

Pavyzdžiui, vienos įmonės akcininkas ir vadovas, pardavęs akcijas, su nauju akcininku ir būsimu įmonės vadovu pasirašė dokumentų ir turto perdavimo aktą. Šis aktas nebuvo pripažintas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog visi įmonės dokumentai ir turtas naujam vadovui buvo perduoti tinkamai. Visų pirma, perdavimas buvo atliktas per anksti, nes aktu buvo deleguota pareiga dėl bendrovės turto ir dokumentų išsaugojimo asmeniui, kuris vadovu buvo paskirtas tik po penkių mėnesių. Be to, dokumentų priėmimo –perdavimo akte nebuvo išvardyta, kokie dokumentai yra perduodami. Taigi, toks dokumentų ir turto perdavimas buvo laikomas netinkamu ir buvęs vadovas kartu su paskutiniu vadovu buvo pripažinti atsakingais už įmonei padarytą žalą dėl dokumentų ir turto neperdavimo bei neišsaugojimo.

Todėl yra rekomenduojama įmonės vadovui atsistatydinimo momentu su nauju vadovu pasirašyti detalų dokumentų ir turto perdavimo aktą, iš kurio būtų galima identifikuoti perduodamą turtą ir dokumentus. Be to, papildomai parengti įmonės turto balansą. Nors šių dokumentų parengimas reikalauja daug laiko sąnaudų, tačiau šis veiksmas  turėtų padėti išvengti nemalonumų ateityje.

Advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė Evelina Liutkutė