Konkurencijos taryba didina įkainius, tik ar tai paspartins procesus?

Nuo kovo mėnesio už pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimą verslas Konkurencijos Tarybai turės mokėti 22 700 eurų (lyginant su praėjusiais metais – 4 000 eurų daugiau). Tai – keliolika kartų daugiau nei Estijoje ir pastebimai daugiau nei Latvijoje. Visgi, įmones įsigijimų ir susijungimų sandoriuose konsultuojantys teisininkai sako, kad bent dalis klientų sutiktų mokėti ir dar daugiau, jeigu koncentracijų pranešimų priėmimo ir nagrinėjimo procesas būtų greitesnis. 

Užmokesčio dydis nėra pagrindinis verslo rūpestis. Susijungimai ar įsigijimai, kuriems būtinas Konkurencijos tarybos palaiminimas, paprastai būna nemaži. Abiejų sandorio dalyvių suminės pajamos turi sudaryti bent 20 milijonų eurų. Tad kaštai už koncentracijos nagrinėjimą tikrai nėra veiksnys, kuris gali sutrukdyti įmonėms įgyvendinti sandorį. Pagrindinė problema – ilgas koncentracijų pranešimų priėmimo ir nagrinėjimo procesas. Būtent ilgi proceso Konkurencijos taryboje terminai yra dažniausiai linksniuojama problema sandorių rinkoje.

Konkurencijos Taryba vasario pradžioje paskelbė, kad nuo kovo mėnesio ūkio subjektai už teikiamo pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimą turės mokėti 22 700 eurų, o už teikiamo prašymo leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą – 7 600 eurų dydžio mokestį. Iki vasario paskutinės dienos galiojo prieš metus patvirtinti įkainiai, atitinkamai – 18 600 eurų ir 6 200 eurų. Nauji įmokų dydžiai galios iki 2024 m. vasario 29 d.

Taryba savo svetainėje nurodo, kad užmokestis kasmet apskaičiuojamas pagal praėjusiais metais patirtas sąnaudas. Kai pastarosios didėja, keliamas ir užmokestis. Kaip vieną iš didėjančių sąnaudų pavyzdžių Taryba nurodo atlygį įvairių kompetencijų savo ir trečiųjų šalių specialistams, kurie pasitelkiami kai reikia nagrinėti sudėtingas koncentracijas.

Visose aplinkinėse šalyse – nuo Estijos iki Lenkijos – konkurencijos prievaizdai taip pat yra biudžetinės įstaigos. Visos jos, kaip ir Lietuvoje, priima papildomas įmokas už paslaugas verslui. Tiesa, Lietuvoje šis mokestis nustatomas pačios Konkurencijos tarybos ir mokamas ne į valstybės, o tiesiogiai į Konkurencijos tarybos sąskaitą.

Latvijoje tarifai yra diferencijuojami, bet jie siejami su koncentraciją vykdyti prašančių bendrovių apyvarta, o ne priežiūros institucijos sąnaudomis. Už paprastų sandorių-koncentracijų nagrinėjimą, kai jungiasi nedidelės bendrovės, įmoka tesiekia 2 tūkst. Eur. Kai besijungiančių įmonių suminės pajamos Latvijoje viršija 30 mln. Eur, įmoka padidėja iki 4 tūkst. Eur, o kai bendra apyvarta Latvijoje viršija 80 mln. Eur – iki 8 tūkst. eurų.

Estijoje ir Lenkijoje galioja vienas tarifas. Lenkijoje mokestis sudaro 15 tūkst. zlotų (apie 3 500 eurų), Estijoje – 1 920 eurų.

Taip yra dėl to, kad pagal Lietuvos Konkurencijos įstatymą, užmokesčio dydį nustato ir jį į savo sąskaitą renka pati KT. Kitose Baltijos šalyse tarifų dydžius nustato Vyriausybės, o įmokos mokamos valstybei.

Lyginant su Estija ar Latvija, mūsų Konkurencijos Tarybos nustatyti įkainiai išties atrodo didoki. Taip pat ir daugelyje kitų jurisdikcijų įmokos yra mažesnės nei Lietuvoje. Kita vertus, netrūksta ir brangesnių šalių. Pavyzdžiui, Vokietijoje rinkliava išimtiniais atvejais gali sudaryti ir 100 tūkstančių eurų. O JAV – net iki 2 milijonų dolerių, nes ten tarifai diferencijuojami pagal sandorių dydį. Visgi, kaip minėjau, pagrindinis klausimas yra ne užmokesčio dydis. Lietuvoje turime vieną sudėtingiausių ir ilgiausių pranešimų apie koncentraciją priėmimo ir nagrinėjimo procedūrų. Be to, prašoma pateikti itin daug informacijos, neretai perteklinės, kuri taip ir nebūna panaudojama nagrinėjimo metu.

Būtent laikas dažnai lemia sprendimus – eiti su sandoriu į priekį ar ne, nes per pusę metų ar net metus, o kartais net tiek užtrunka prašymo priėmimas ir nagrinėjimas Lietuvoje, rinka gali pasikeisti ir sandoris gali tapti nepatrauklus.