Kokią kainą Lietuvoje moka verslo angelai?
2017 - 07 - 26
Vyriausybės programoje nugulė įsipareigojimas užtikrinti startuolių ekosistemos plėtrą. Vienas iš veiksmų – sukurti startuolių akseleravimo priemonę, pagal kurią bus steigiamas rizikos kapitalo fondas, investuosiantis į naujų perspektyvių idėjų plėtrą.
Pinigų ir fondo mums reikia, bet svarbu nepamiršti išnaudoti ir esamų resursų. Ir ta neišnaudota galimybė yra verslo angelai. Lietuvoje daug patyrusių ir kapitalą sukaupusių verslininkų, kurie mielai investuotų į startuolius, jei tik mūsų mokestinė sistema skatintų tai daryti, o ne baustų.
Sėkmės atveju – mokestinės sąnaudos, o nesėkmės atveju – pajuoka?
Įsivaizduokime kapitalą sukaupusį verslininką, kuris sužavėtas kelių startuolių sėkme, nori investuotį į kurį nors iš jų. Pirmas atbaidantis faktorius – didelė rizika, nes net 90% startuolių baigia veiklą nesėkmingai. Tarkime, kad šiam verslininkui, nusprendusiam būti verslo angelu, rizikos lygis yra priimtinas, bet tada jį gali atgrasyti mokestinės sąnaudos.
Sėkmės atveju, jei startuolis pritrauktų investiciją, akcijos būtų išpirktos arba būtų sumokėti dividendai. Visais šiais atvejais verslininkas nuo viso pardavimo pelno (pritaikius visiems taikomą 500 EUR lengvatą) sumokėtų 15% gyventojų pajamų mokestį. Tačiau nesėkmės atveju, kuris ištinka 9 kartus iš 10, investuojantys verslininkai negali pripažinti nuostolių ir jais sumažinti iš kitos veiklos uždirbto pelno.
Investuojant per įmones, patirtus nuostolius pripažinti ir panaudoti galima. Kodėl diskriminuojami verslininkai, fiziniai asmenys, sunku paaiškinti. Tačiau tai bent paaiškina vieną – „tuščių“ įmonių gausą Lietuvoje.
Mokėti mokesčius privalu net tada, kai pelnas neuždirbamas
Taip pat, verslo angelas, investuodamas lėšas į ankstyvos veiklos stadijos įmonę, gauna ir opcioną, tai yra teisę ateityje įgyti akcijas už lengvatinę kainą. Jei investuojama per opcioną, asmuo yra apmokestinamas opciono realizavimo momentu, t.y. akcijų įsigijimo lengvatine kaina data, kai akcijos įgyjamos, o ne kai jos pelningai perleidžiamos kitam investuotojui.
Gali susidaryti situacija, kai verslo angelas dar negavęs jokio pinigų srauto ir investicijos (dividendų, dalies akcijų pardavimo ar pan.) turės susimokėti mokesčius. Tai nėra patrauklu investuotojams, veikiantiems ypač rizikingame ūkio sektoriuje. Pavyzdžiui, JAV apmokestinamas uždirbtas kapitalas, o ne kai tariamai gaunama nauda. Kapitalas gaunamas, kada parduodamos akcijos, o ne kai jos įgyjamos. Atrodo logiška mokėti mokesčius tada, kai turi iš ko juos mokėti.
Vėlgi, jei įgytos akcijos bus parduotos nuostolingai – ką investuotojui, susimokėjus mokesčius, daryti su nuostoliu?
Ko galime pasimokyti iš užsienio?
Didžiojoje Britanijoje verslo angelams, investuojantiems į ankstyvojoje verslo veiklos stadijoje veikiančius startuolius, taikomos mokestinės lengvatos. Investuojantiems pagal SEIS (Seed Enterprise Investment Scheme) programą siūloma 50% pajamų mokesčio lengvata, jeigu investuojama iki 100 000 svarų per metus, taip pat pajamos iš akcijų perleidimo yra neapmokestinamos, jei akcijos išlaikomos ilgiau nei trejus metus. Be to, leidžiama padengti nuostolį iš akcijų pardavimo su pajamomis iš kitos veiklos.
O didžiausią įspūdį daro tai, kad verslo angelų pagalba Didžioji Britanija skatina socialiai atsakingą verslą. Šalis siūlo mokestines lengvatas investuojantiems į socialinį poveikį ar socialiai atsakingus tikslus turintį verslą.
Pagal UK mokesčių administratoriaus statistiką 2014–2015 m. dėl taikomos SEIS lengvatos verslo angelai investavo 175 milijonų svarų į 2,290 SEIS startuolius. Be to, dėl sukurtų darbo vietų UK surinko du kartus daugiau įplaukų nei neteko su pritaikyta lengvata.
Nei latviai, nei estai netaiko mokestinių lengvatų verslo angelams. Vyriausybė galėtų papildomai paskatinti investicijas ir į šią veržlią, bet rizikingą ūkio šaką, pasiūlydama mokestines lengvatas verslo angelams. Kodėl nebūti pirmiesiems?
Kokių pakeitimų reikėtų?
Lengvatų karpymo kontekste galbūt neprotinga siūlyti Lietuvoje taikyti UK modelį ir leisti mažinti apmokestinamąsias pajamas verslo angelams, į startuolius investuojantiems daugiau nei 100 000 EUR per metus. Nors, tokiu atveju, į biudžetą ir būtų galima surinkti daugiau pajamų.
Vienas iš galimų pakeitimų galėtų būti leidimas verslo angelams kelti susidariusius nuostolius į ateinančius metus ir leisti sudengti nuostolius iš finansinių priemonių perleidimo su dividendų pajamomis. Tai leistų verslo angelui drąsiau rizikuoti ir investuoti į startuolius.
Verslo angelų investicijos būtų vertinamos kaip bendras maišas, dirbtinai neskaidant pagal metus ar pajamų rūšį. Dividendai yra investicinės veiklos grąža, todėl būtų logiška leisti patirtais akcijų perleidimo nuostoliais sumažinti dividendų pajamų apmokestinimo naštą.
Šiems pakeitimams reikėtų GPM įstatymo vieno straipsnio vieno punkto pakeitimo. Dėl opciono apmokestinimo – užtektų finansų ministerijos nuomonės pakeitimo ir jos įtvirtinimo GPM įstatymo komentare. Vietoje pabaigos – nesijuokime iš verslo angelų, geriau skatinkime juos investuoti ir dalintis savo sukauptu kapitalu. Netiesiogiai, bet per sukurtas darbo vietas, jų investicijos nuguls Lietuvos biudžete.
Elena Vėgėlytė, advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnioji teisininkė