Kodėl Lietuvos verslai vis dar bijo atskleisti tvarumo informaciją?

Kodėl įmonės nėra linkusios skelbti netenkinančių aplinkosaugos, socialinių ar valdysenos duomenų? Tokių bendrovių vadovai vis dar mano, kad tikslų nesiekiantys rodikliai reškia pralaimėjimą. Visgi net ir tokie rezultatai kartais gali padėti tapti lyderiu – mat dažnai panašios problemos gali neraminti ir kitus rinkos žaidėjus. Kaip išdrįsti pasakyti realią situaciją ir kodėl apie ją nekalbant gali nukentėti reputacija?

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria įmonės pildydamos tokias ataskaitas – duomenų stygius. Yra bendrovių, kurios neturi ir neseka dalies duomenų, o esantys procesai ar rodikliai yra praradę aktualumą. Yra verslų, kurie susidūrę su klausimais, į kuriuos neturi atsakymų, pasirenka atskleisti tvarumo informaciją remiantis vadovų nuomone arba elgiasi oportunistiškai. Tai yra ataskaitą užpildo skambiomis iniciatyvomis ir pažadais ateičiai, neaiškiais veiklos rodikliais, siekiant užsidėti „varnelę“ tvarumo ataskaitos turiniui. Visgi griežtėjant reguliavimui ir augant kokybės standartams tvarumo rodikliai matomi kaip konkurencinis pranašumas besivaržant dėl klientų ar darbuotojų, todėl meluoti ar kurti rodiklių nereikėtų.

Netikslios, informacijos pateikimas arba faktų apie įmonės tvarumą deklaravimas be įrodymų gali turėti neigiamų pasekmių. Įmonės veikla suinteresuotos šalys gali pakeisti nuomonę ir nutraukti partnerystę arba boikotuoti prekes. Taip pat iškyla reguliacinė rizika dėl galimo apkaltinimo ekomanipuliavimu (angl. green washing).

Svarbu suprasti, kad net ir netenkinantys rezultatai yra vertingi – pagal juos yra nustatomas atspirties taškas, kurio pagrindu išsikeliami tikslai ir veiksmai siekiant gerinti situaciją. Tiesa, atskleidžiant duomenis viešai yra svarbu juos pateikti aiškiai ir suprantamai, duomenys turi būti pagrįsti patikimais šaltiniais.

Ką ir kaip matuoti?

Neretai tiek didelės, tiek mažos įmonės planuodamos tvarumo veiklas, nustato daug ir ambicingų tikslų, tačiau jie taip ir lieka popieriuje. Taip neefektyviai išeikvojami resursai, o dėl prisiimtų įsipareigojimų sukuriama daug nereikalingų rizikų. Todėl svarbiausia – nustatyti įmonės poveikio sritis ir veikti kryptingai.

Tvarumo atskaitomybės reguliavimas neįpareigoja iškelti tikslus ir surinkti duomenims apie visą ESG sričių spektrą. Verslai turėtų atsirinkti jų veiklai reikšmingus aspektus ir prioritetinius tikslus. Pavyzdžiui, finansų įmonėms svarbūs aspektai yra susiję su etikos kodekso laikymusi ir finansinio skaidrumo užtikrinimu, o mažmeninės prekybos įmonėms – rodikliai dėl tiekimo grandinės tvarumo ir produktų kokybės.

Duomenų rinkimui įmonės pasitelkia skirtingus metodus – vartotojų nuomonės tyrimus, darbuotojų apklausas. Neseniai vienas mažmeninės prekybos tinklas įsteigė klientų valdybą, kurios užduotis – gauti grįžtamąjį ryšį apie įmonės produktus ir paslaugas iš skirtingo profilio vartotojų.

Siekiant nustatyti svarbias įmonės poveikio sritis, į procesą pravartu įtraukti ir kitas įmonės veikla suinteresuotas šalis – darbuotojus, klientus, investuotojus. Jų įžvalgos gali papildyti esamą suvokimą apie įmonės daromą poveikį visuomenei ir gamtai. Nors ES reguliavimas reikalavimą į duomenų rinkimo procesą įtraukti suinteresuotas šalis taiko tik didelėms įmonėms, o mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms tokio reikalavimo nėra, visgi reikia suprasti, kad reputacija yra priklausoma nuo išorės reakcijų ir vertinimų. Todėl, rekomenduojama įtraukti kuo daugiau nuomonių ir užtikrinti, kad svarbūs partneriai ar klientai būtų informuoti apie tokio proceso vykdymą ir rezultatus.