Kodėl ateityje lietuviams bus patogiau gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose šalyse?

Šiek tiek daugiau nei prieš savaitę Europos Parlamentas, siekdamas išnaudoti sveikatos duomenų potencialą, pritarė idėjai sukurti Europos sveikatos duomenų erdvę ir jos reglamentavimą.

Kas tai? Paverskite mūsų turimą E.sveikata informacinę sistemą tarptautine (Europos lygiu) ir turėsime Europos sveikatos duomenų erdvę. Kitaip tariant, tai su sveikata susijusi dalijimosi duomenimis sistema, kuri turėtų palengvinti sveikatos priežiūros specialistų darbą, mokslinius tyrimus ir pramonės veiklą, taip pat pacientų kasdienybę.

Sveikatos priežiūros specialistai galės susipažinti su paciento ligos istorija, nepaisydami valstybių sienų, taip išplėsdami įrodymų bazę, kuria remiantis priimami sprendimai dėl gydymo ir diagnozės, įskaitant atvejus, kai pacientų duomenys yra kitoje ES šalyje.

Mokslininkai ir pramonė galės paprasčiau gauti prieigą prie didelio duomenų kiekio antriniam sveikatos duomenų naudojimui (nuasmeninti duomenys). Tokia skaitmeninė erdvė turėtų pagreitinti ir atpiginti mokslinius tyrimus, kadangi šiuo metu, dėl skirtingose šalyse esančių skirtingų duomenų bazių, yra apribojami tyrimų geografiniai ir demografiniai imčių dydžiai. Nauji moksliniai tyrimai virsta į inovatyvius produktus.

Pacientai galės lengviau dalintis savo sveikatos duomenimis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir specialistais kitose šalyse. Europos sveikatos duomenų erdvėje patalpinta informacija apie paciento sveikatą bus prieinama ta kalba, kurioje valstybėje pacientui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos.

Taigi, pavykus aukščiau aprašytus tikslus paversti kūnu, nesunku įsivaizduoti, kaip tai palies pacientus ir atrodys praktikoje. Pavyzdžiui, keliaujant po Europos Sąjungos šalis ir pasijutus silpniau, gali tekti apsilankyti pas gydytoją. Pastarasis galės matyti paciento duomenų santrauką ir priskirtus e.receptus jam suprantama kalba. Šiandien tik keletas valstybių dalijasi pacientų santraukomis ir e. receptais tarpvalstybiniu lygiu (tarp jų Lietuvos nėra).

Žinoma, tokios informacinės sistemos, talpinančios milžiniškus Europos Sąjungos piliečių sveikatos duomenų kiekius, privalės būti apsaugotos aukščiausiu lygiu, ypač nuo kibernetinių atakų. Kitu atveju galėtų kilti ne tik didelė žala pacientams, bet ir kristi pasitikėjimas pačia sveikatos apsauga.