Kaip darbuotojams mokėti daugiau išleidžiant mažiau

Kai įmonių vadovams didėja spaudimas vienu metu ir didinti atlyginimus dėl infliacijos, ir mažinti išlaidas dėl artėjančios recesijos, o poreikis išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus ir pritraukti naujų talentų – nemažėja, vis daugiau darbdavių užduoda sau klausimą – kaip labiau motyvuoti darbuotojus, išleidžiant mažiau.

„Vienas tokių būdų, kuris yra ir socialiai atsakingas, ir motyvuojantis ir finansiškai naudingas abiem pusėms – III pakopos pensijų kaupimas darbdavio iniciatyva ir vis daugiau darbdavių šį darbuotojų motyvacijos būdą atranda“, – sako INVL Mažmeninių paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Darbuotojo pensija – ne tik darbuotojo reikalas

Prie augančio kaupimo III pakopos pensijų fonduose populiarumo prisideda didėjantis žmonių sąmoningumas ir dėmesys savo finansinei ateičiai bei socialiai atsakingi darbdaviai. Be to, darbdavius labiau prisidėti prie darbuotojų pensijų lengvatomis skatina ir valstybė.

Šiuo metu Lietuvoje, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, pajamų pakeitimo norma – santykis tarp mokamos pensijos dydžio ir iki pensijos gauto atlyginimo – yra viena mažiausių tarp organizacijos narių. Lietuvoje viena mažiausių yra ir darbdavio dalis darbuotojo pensijų kaupime, kuri, kaip rodo kitų šalių patirtis, sudaro labai reikšmingą būsimos pensijos dalį.

Apsimoka abiem pusėms

INVL, šiuo metu didžiausia pagal turtą III pakopos pensijų fondų valdytoja, bendradarbiauja su maždaug tūkstančiu įvairaus dydžio įmonių, kurios moka įmokas į savo darbuotojų III pakopos pensijų fondus. Statistika rodo, kad apie 12 proc. darbdavių, kurie savo įmonėje yra įdiegę motyvacines darbuotojų programas, kaip vieną iš priemonių yra pasirinkę kaupimą darbuotojo naudai III pakopos pensijų fonduose.

„Darbdaviui atkreipti dėmesį į šią darbuotojų motyvacinę priemonę verta ir dėl to, kad tai apsimoka finansiškai. Papildomai skatinant darbuotojus įmokomis į III pakopos pensijų fondus, neatskaitomas gyventojų pajamų mokestis ir darbdavio bei darbuotojo socialinio draudimo įmokos.

Paprastas pavyzdys: 100 EUR premija darbuotojui „į rankas“ darbdaviui iš tiesų „kainuoja“ 168 EUR, nes reikia sumokėti įmokas ir mokesčius, o 100 EUR įmoka į darbuotojo III pakopos pensijų fondą dėl valstybės lengvatų „kainuoja“ 100 EUR. Pagrindinė sąlyga – darbuotojas šias lėšas turi kaupti pensijai. Tai negali būti mėnesinio atlyginimo pakaitalas“, – paaiškina D. Kolmatsui.

Lėšos, kurias darbdavys gali skirti darbuotojo pensijai pasinaudodamas mokesčių lengvata, gali būti papildomos įmokos, pavyzdžiui, procentinė atlyginimo dalis, fiksuota įmoka visiems ar daliai darbuotojų, kurie, tarkime, dirba įmonėje nustatytą laiką, lėšos premijoms, kurios nėra numatytos darbo užmokesčio sistemoje, darbo užmokesčiui didinti numatytos lėšos, kai jos nėra įtrauktos į darbo užmokesčio fondą.

Svarbu žinoti, kad įmokos neturėtų viršyti 25 proc. darbuotojui išmokėtų, su darbo santykiais susijusių pajamų. Į šią sąvoką neįeina tokios specifinės kompensacijos, kaip išmokos už darbą lauko sąlygomis ar komandiruotėms. Jeigu darbuotojas gauna tam tikrų pajamų, kurios yra neapmokestinamos GPM, tačiau kurios vis tiek yra atlyginimo dalis, jos taip pat įtraukiamos į šią bendrą sumą, kuriai taikomos 25 proc. „lubos“.

Reikėtų nepamiršti, jeigu darbdavys darbuotojo naudai kaupia ir investiciniame gyvybės draudime, ir moka įmokas į III pakopos pensijų fondą, šios įmokos sumuojamos ir bendrai negali viršyti 25 proc. ribos. Tiesa, pastaroji praktikoje yra retai pasiekiama, nes paprastai įmokos nėra tokios didelės.

Labai svarbu sistema ir skaidrumas

Gali būti, kai kurios įmonės šios motyvacijos priemonės nedrįsta pradėti taikyti, nes tai susiję su mokesčių ir socialinio draudimo įmokų administravimu. „Cobalt“ partneris, Mokesčių teisės praktikos grupės vadovas Rokas Daugėla tvirtina, kad tinkamai atlikę „namų darbus“, šio sprendimo rezultatu džiaugsis ir darbdavys, ir darbuotojas.

„Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata galioja jau 20 metų, tad kiek stebina, kad dar gana maža dalis įmonių šia lengvata naudojasi. Tam įtakos galėjo turėti ir tai, įstatyminė bazė ne kartą keitėsi, tačiau šiuo metu galioja gana aiški ir paprasta lengvatos formuluotė.

Gyventojų pajamų mokesčių įstatymas įtvirtina, kad įmokos, pagal gyvybės draudimo sutartis pensijų fondams, kurias darbdavys moka darbuotojo naudai, nėra apmokestinamos nei valstybinio socialinio draudimo, nei gyventojų pajamų mokesčiais. Tačiau darbdaviui svarbu žinoti kelis kriterijus, kurie yra aktualūs ir gali turėti tiesioginės įtakos įmonės finansams“, – atkreipia dėmesį „Cobalt“ partneris R. Daugėla.

Galimybė kaupti savo pensijai neturėtų būti sudaryta išskirtiniam žmonių ratui, nes tokiu atveju atsiranda pagrindas įtarti, kad lengvata naudojamasi dėl mokestinių paskatų, o ne dėl darbuotojų lojalumo ar noro skatinti taupyti pensijai.

„Paprastai, kai įmonės kreipiasi į mus patarimo, kaip reikėtų tinkamai struktūruoti šią motyvacinę sistemą, patariame apsibrėžti ir raštu surašyti aiškius kriterijus, kam ji gali būti suteikta ir jų sąžiningai laikytis.

Taip pat siūlome susieti įmokas su darbuotojo darbo stažu, jo pareigybe ir darbo užmokesčiu – tai gali būti kažkoks procentas nuo atlyginimo arba tam tikros įmokų žirklės, tačiau tai turi būti įmonėje veikianti sistema, ne individualus sprendimas kažkurio darbuotojo ar jų grupės naudai“, – patirtimi dalijasi „Cobalt“ mokesčių specialistas.

Pasak R. Daugėlos, kartais papildomo kaupimo pensijai motyvas naudojamas ir derantis dėl atlyginimo padidinimo, tačiau svarbu iš anksto numatyti ir raštu įtvirtinti aiškius kriterijus, kuo vadovaujantis buvo sutarta nukreipti atlygio padidinimą ne į darbuotojo sąskaitą, kur jis būtų apmokestinamas, o į pensijų fondo sąskaitą, kur šiai sumai bus taikoma mokesčių lengvata.

Pataria suderinti su mokesčių administratoriumi

Kitas dokumentas, kuris yra ne mažiau svarbus – vidinis reglamentas. Kad būtų galima išvengti nesusipratimų, derėtų iš anksto įmonėje apsirašyti ir pasitvirtinti tokios skatinimo programos taisykles raštu. Visi darbuotojai su jomis galėtų susipažinti ir nebūtų erdvės interpretacijoms.

„Visada rekomenduojame darbdaviui pasiklausti mokesčių administratoriaus, ką pastarasis mano apie įmonės aprašytas kaupimo darbuotojo naudai taisykles ir norimą taikyti sistemą, kad GPM lengvata būtų taikoma korektiškai.

Be to, yra ir oficialus Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimas, kuriame aptariamos galimos situacijos ir jų sprendimo būdai.

Toms įmonėms, kurios nori šia lengvata pasinaudoti, tačiau sau nesukurti papildomų mokestinių rizikų, tai yra puikus instrumentas“, – pataria R. Daugėla.

Raudona linija, kurios nereikėtų peržengti

Kaip teigia mokesčių teisės specialistas, yra ir raudona linija, kurios nereikėtų peržengti. Jeigu darbuotojas iš pensijų fondo atsiima dalį lėšų dar dirbdamas įmonėje, kyla rizika, kad tokiu atveju įmokos į III pakopos pensijų fondą bus laikomos neapmokestintu darbo užmokesčio pakaitalu ir šiomis finansinėmis operacijomis susidomės mokesčių inspektoriai.

Greičiausiai tektų sumokėti ir įmokas bei mokesčius, kuriems buvo pritaikyta lengvata.

„Svarbu žinoti, kad tokiu atveju būtų apmokestinamas darbdavys: kadangi būtų traktuojama, kad tai – su darbo užmokesčiu susijusios išmokos darbuotojui. Būtų paskaičiuotas Gyventojų pajamų mokestis ir Valstybinio socialinio draudimo įmokos. Todėl darbdavys labiausiai yra suinteresuotas užtikrinti, kad darbuotojas į pensijų fondą pervestomis lėšomis nepasinaudotų anksčiau laiko.

Tai nėra labai paprastas uždavinys. Kad pensijų fondų valdytojas darbdaviui galėtų pateikti informaciją apie prašymą atsiimti lėšas iš pensijų fondo, gali būti reikalingi darbuotojų sutikimai, kad tokia informacija bus pateikta darbdaviui ar netgi trišalė darbdavio, darbuotojo ir pensijų fondo valdytojo sutartis.

Visada rekomenduoju įvertinti, ar didelė tokių aplinkybių rizika, ar darbuotojai supranta šios motyvacijos priemonės paskirtį ir nustatyti aiškias taisykles, kurių laikysis ne tik įmonė, bet ir darbuotojas“, – pastebi „Cobalt“partneris.

„INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupė daug investuoja į edukaciją – nuolat konsultuojame įmonių vadovus ir žmogiškųjų išteklių specialistus, kaip praktiškai jos galėtų motyvuoti darbuotojus ir kartu didinti jų lojalumą investuodamos į jų būsimą pensiją ir kartu pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Ši priemonė didina ir darbuotojo lojalumą, nes kuo įmokos į III pakopos pensijų fondą mokamos ilgiau, tuo nauda sulaukus senatvės pensijos – didesnė.

Stebina, kad šią motyvacijos priemonę naudoja dar maža dalis verslų, tačiau susidomėjimas ja auga – laikai keičiasi, tad ir darbuotojo pensijos klausimas nebėra tik darbuotojo reikalas. Mes labai skatiname ir darbuotojus drąsiai su darbdaviais kalbėtis apie motyvacijos priemones ir savo pensiją“, – pastebi D. Kolmatsui, INVL Mažmeninių paslaugų vadovė.

Vebinarą įmonėms „Kaip darbuotojams mokėti daugiau išleidžiant mažiau“ kviečiame žiūrėti čia https://www.youtube.com/watch?v=6OE5l9ykQPo&t=928s.