Kada perkančiosios organizacijos gali reikalauti žalos atlyginimo iš tiekėjų?

Žalos atlyginimas viešuosiuose pirkimuose daugeliui asocijuojasi būtent su tiekėjų patirtos žalos atlyginimu. Vis dėlto, žalą gali patirti ne tik tiekėjai, bet ir perkančiosios organizacijos, ypač tokiais atvejais, kai viešojo pirkimo sutartį vykdęs tiekėjas jos neįvykdo iki galo ir perkančioji organizacija patiria su tuo susijusius nuostolius.

Praktikoje tai dažniausiai pasireiškia, kai tiekėjas vėluoja vykdyti viešojo pirkimo sutartį ir pažeidžia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Todėl perkančioji organizacija sutartį nutraukia dėl esminio jos pažeidimo ir jai tenka neatliktus darbus ar nesuteiktas paslaugas įsigyti brangiau.

Tokiu atveju perkančiosios organizacijos gali prisiteisti patirtus nuostolius pasinaudodamos pakeičiančiosios sutarties institutu. Jis numato, jog jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai nukentėjusi šalis turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo atlyginimo.

Kitaip tariant, jeigu perkančiajai organizacijai sudarius pakeičiančiąją sutartį paaiškėja, kad likusių, nepabaigtų darbų atlikimas kainuos daugiau nei būtų kainavęs pagal pirmąją sutartį, šis kainų skirtumas yra laikomas perkančiosios organizacijos patirtais nuostoliais, kurie jai priteisiami.

Būtinosios sąlygos nuostolių atlyginimui

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos tam tikros sąlygos.

Pirmiausia, pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies – perkančiosios organizacijos. Taip pat ši sutartis turi būti nutraukta dėl tiekėjo padaryto pažeidimo – sutarties neįvykdymo. Be to, nukentėjusi šalis (perkančioji organizacija) turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu – kitu tiekėju. Galiausiai, pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą.

Tik egzistuojant visoms šioms sąlygoms perkančioji organizacija gali reikalauti iš pradinio tiekėjo (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo atlyginimo.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pakeičiančioji sutartis iš tikrųjų turi būti pakeičianti pradinę sutartį. Tai reiškia, kad turi sutapti abiejų sutarčių objektas, dalykas ir kitos sąlygos, darančios įtaką pakeičiančiosios sutarties kainai. Priešingu atveju sutartis negalėtų būti laikoma pakeičiančiąja sutartimi.

Kada galima kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo?

Pagal bendrąją taisyklę nuostoliai priteisiami tik tuomet, kai jie yra realūs – realiai patirti, o ne hipotetiniai, numatyti nuostoliai. Pagal tai atrodytų, jog perkančiosios organizacijos turėtų kreiptis į teismą dėl nuostolių, patirtų sudarius pakeičiančiąją sutartį, atlyginimo tik tuomet, kai pakeičiančioji sutartis jau yra įvykdyta ir žinomi konkretūs realiai patirti nuostoliai.

Tačiau pagal dabartinę teismų praktiką matyti, kad teismai tokius nuostolius priteisia net ir tada, kai pakeičiančioji sutartis dar nėra baigta vykdyti. Teismai vadovaujasi tuo, jog kasacinis teismas prie jau minėtų būtinųjų sąlygų nuostolių atlyginimui nėra nurodęs sąlygos, kad žala turi būti realiai patirta ir pakeičiančioji sutartis jau turi būti įvykdyta. Tai reiškia, kad vien pakeičiančiosios sutarties sudarymo faktas ir paaiškėjęs kainų skirtumas yra pagrindas reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

Nors perkančiosioms organizacijoms sudaromos pakankamai lengvos sąlygos prisiteisti patirtus nuostolius, tokioje situacijoje galima įžvelgti ir minusų.  Jeigu pakeičiančioji sutartis liktų neįgyvendinta iki galo, tai reikštų, kad perkančioji organizacija būtų prisiteisusi iš pradinio tiekėjo daugiau nuostolių nei jų iš tikrųjų patyrė.