Ką daryti, jei jūsų darbuotojas įstrigo komandiruotėje kol paskelbtas karantinas?

Šiuo metu nemažai darbuotojų iškomandiruotų į užsienį, susiduria su keblumais, kaip jiems grįžti į Lietuvą, kol šalyje paskelbtas karantinas. Vyriausybės nutarime, kuriuo nuo kovo 16 d. visoje Lietuvoje paskelbtas karantinas, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims įsigalioja nustatyti veiklos apribojimai, tačiau nutarimu nėra draudžiama piliečiams išvykti į darbo vietą. Vyriausybės nutarimo 3.1.4 punkte nurodyta: uždrausti Lietuvos Respublikos piliečiams išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jie grįžta į savo gyvenamąją vietą, vyksta į savo darbo vietą, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu.

Tad jei darbuotojai šiuo metu yra komandiruojami užsienyje, darbdavys nėra įpareigotas nutraukti komandiruotę, tačiau turi įvertinti šiuos aspektus:

1. Darbuotojams likus komandiruotėje darbdavys privalo jiems mokėti dienpinigius už kiekvieną komandiruotėje praleistą dieną bei aprūpinti gyvenamąja vieta visu komandiruotės laikotarpiu;
2. Jei darbuotojai negali dirbti komandiruotės laikotarpiu, reikia jiems skelbti prastovą (už prastovą apmokama taip: 1-ą dieną – visas VDU, 2-ą ir 3-ą dieną – 2/3 VDU, visas kitas dienas – 40% VDU, tačiau ne mažiau nei MMA per mėnesį);
3. Jei darbuotojai gali dirbti, jiems mokamas įprastas darbo užmokestis (dienpinigiai mokami bet kuriuo atveju);
4. Abejotina, ar šiuo laikotarpiu darbuotojams galima skirti atostogas, nes komandiruotės tikslas yra atlikti darbo funkcijas kitoje vietoje nei darbo vieta. Įforminus atostogas gali pasikeisti kelionės išlaidų apmokestinimas (t.y. visos išlaidos gali būti pripažintos darbuotojo nauda natūra ir apmokestintos kaip darbo užmokestis).

Karantinas paskelbtas iki kovo 30 d. ir prireikus gali būti pratęstas, taigi aukščiau nurodytas išlaidas darbdavys patirs mažiausiai iki aukščiau nurodytos dienos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šalis, kurioje yra darbuotojai taip pat gali paskelbti karantiną ar ekstremalią padėtį, dėl šios priežasties, net ir pasibaigus karantinui Lietuvoje, darbuotojams gali būti sudėtinga grįžti į Lietuvą.

Jei būtų nuspręsta darbuotojus grąžinti, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

1. Darbdavys privalės padengti darbuotojų grįžimo išlaidas (kad ir kokio dydžio jos būtų);
2. Kelionės laikas yra laikomas darbo laiku, taigi darbdavys privalės už jį kompensuoti mokėdamas darbo užmokestį ir papildomai suteikdamas poilsio laiko ar kasmetinių atostogų DK 107 str. tvarka. Kadangi sienų kirtimas yra ribojamas, tikėtina, jog kelionė užtruks;
3. Sienos kirtimas vykdomas tik per šiuos tarptautinius sienos kirtimo punktus: Kalvarijos–Budzisko, Saločių–Grenstalės, Būtingės–Rucavos, Smėlynės–Medumės, Medininkų–Kamenyj Logo, Raigardo–Privalkos, Kybartų–Černyševskojės, Panemunės–Sovetsko, Vilniaus, Kauno, Palangos, Šiaulių oro uostus ir Klaipėdos valstybinį jūrų uostą;
4. Grįžę darbuotojai privalės 14 dienų praleisti izoliacijoje. Darbdavys šiuo laikotarpiu turės skelbti prastovas arba tartis su darbuotojais dėl kasmetinių atostogų panaudojimo.

Sprendimus dėl praleidimo per sieną priima pasienio kontrolės punkto pamainos vyresnysis, o išimtinais atvejais – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

Užsienio valstybėje dirbančių Lietuvos piliečių darbo santykius patvirtina jų deklaruota gyvenamoji vieta užsienyje (darbų atlikimo valstybėje) arba jų pateikti išsamūs ir visapusiški įrodymai apie egzistuojančius darbo santykius tikslo valstybėje. Gali būti įrodinėjama pateikiant sutartis su įmone, į kurią siunčiami darbuotojai, tokios įmonės patvirtinimus (raštus), kad veikla nestabdoma ir darbuotojai yra reikalingi veiklai vykdyti.

Tipiniai pavyzdiniai dokumentai, kurie galėtų būti pakankami sprendimui priimti, yra nurodyti Dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo dirba gretimoje užsienio valstybėje, sąraše, patvirtintame Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 598:

1. Leidimo dirbti gretimoje užsienio valstybėje kopiją;
2. Užsienio valstybės kompetentingų valstybės institucijų sertifikuotą Juridinių asmenų registro išrašo kopiją;
3. Kompetentingos valstybės institucijos išduoto vadovo (direktoriaus) pažymėjimo kopiją, socialinio draudimo pažymėjimo arba kompetentingos valstybės institucijos pažymos patvirtinančios, kad asmuo apdraustas socialiniu draudimu kopiją;
4. Diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar tarptautinės organizacijos darbuotojo pažymėjimo arba akreditacijos pažymėjimo kopiją;

Išimtinais atvejais tam, kad išvykti būtų galima VSAT vado leidimu, su argumentuotu prašymu reikėtų kreiptis el. paštu vsat.vadas@vsat.vrm.lt ir pateikti visus pagrindžiančius dokumentus. VSAT vadas ar jo įgaliotas asmuo informuos pareiškėją apie priimtą sprendimą jo arba kitu nurodytu adresu. Šį atsakymą rekomenduojama išsisaugoti ir pateikti pareigūnams pasienio kontrolės punkte.

Advokatų kontoros „Cobalt” vyresnioji teisininkė Jovita Valatkaitė