Juridinio asmens vadovas turi pats pasirūpinti saugikliais darbo sutartyje

Kalbant apie juridinio asmens vadovo darbo santykius, yra svarbu atkreipti dėmesį, jog juridinio asmens vadovo darbo teisės normos nesaugo taip, kaip saugo kitus, „eilinius“ darbuotojus. Įmonės vadovo darbo santykiai gali pasibaigti ne tik Darbo kodekse bei kituose įstatymuose įtvirtintais pagrindais, bet taip pat jį atšaukus atitinkamuose įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Visai neseniai  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje buvo pasakyta, jog viešosios įstaigos vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti yra absoliuti. Tačiau darbo sutartyje numačius nuostatas dėl įspėjimo terminų prieš nutraukiant darbo sutartį, kurios paprastai yra įtraukiamos į kitų darbuotojų darbo sutartis, pastarosios šalims tampa privalomos.

Vadovo teisinio statuso prigimtis – dvilypė

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog bendrovės vadovo teisinio statuso prigimtis yra dvilypė. Iš dalies vadovas yra darbuotojas, tačiau jo darbas pasižymi tam tikra specifika. Bendrovės vadovas privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai ir būtinai laikytis įstatyme išskirtų tam tikrų fiduciarinių – pasitikėjimu tarp juridinio asmens ir jo vadovo pagrįstų – pareigų bendrovei, t.y. juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo pareigos, vengti interesų konflikto bei nepainioti savo turto su juridinio asmens turtu. Taigi, juridinį asmenį bei vadovą sieja išskirtiniai pasitikėjimo santykiai pastarajam įgyvendinant įstatymais jam suteiktą kompetenciją. Dėl šios priežasties, vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti bei neribojama jokiomis kitomis įstatymuose numatytomis sąlygomis. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota taisyklė buvo paminėta aukščiau nurodytoje Teismo byloje.

Byloje buvo nurodyta, kad „paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą lemia vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, pasitikėjimu grįstų viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis“. Tuo atveju, jei ši teisė būtų kokiu nors būdu apribota, juridinio asmens savininkas, dėl kokių nors priežasčių praradęs pasitikėjimą vadovu, negalėtų greitai reaguoti siekdamas išsaugoti juridinio asmens interesus nepažeistus. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad juridinis asmuo ir vadovas nėra ribojami susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų. Šios nepaneigia vadovą paskyrusio valdymo organo teisės jį atšaukti esmės, tačiau tampa privalomos darbo sutarties šalims ir jų privaloma paisyti.

Kai prarandamas pasitikėjimas vadovu

Teismas nurodė, kad pagal bendrąją taisyklę atšaukiant viešosios įstaigos vadovą iš pareigų, „nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas“. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, vadovo darbo sutartyje buvo numatyta, kad įspėjimo terminai, kai darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva ir jei nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal Darbo kodekso nuostatas. Nepaisant to, jog Darbo kodekso yra įtvirtinta, kad darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia ne tik Darbo kodekso įtvirtintais pagrindais, bet ir jį atšaukus, o pareiga darbuotoją įspėti apie atšaukimą nėra nustatyta. Tuo tarpu šalys, įtraukdamos minėtą nuostatą į darbo sutartį susitarė dėl papildomų, darbuotojo padėtį gerinančių sąlygų, kurių įsipareigojo gera valia laikytis.

Teismas konstatavo, kad „vadovo atšaukimas tais atvejais, kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra jo kaltės, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės“. Taigi, darbuotojas turėtų būti įspėtas prieš Darbo kodekse nurodytą terminą.Svarbu, kad pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusį Darbo kodeksą, tai buvo dviejų arba tam tikrais atvejais keturių mėnesių terminas. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus  darbdavys turėtų įspėti darbuotoją prieš vieną mėnesį,  o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites, iki jo darbo sutarties nutraukimo.

Dėl palankesnių sąlygų verta tartis iš anksto

Nuo 2017 m. liepos 1 d. didžioji dalis kompetencijos nagrinėti iš darbo santykių kylančius ginčus buvo perkelta specialiam išankstinio ginčų nagrinėjimo organui – darbo ginčų komisijai, tačiau ginčai tarp juridinio asmens vadovo ir juridinio asmens, kylantys dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo yra nagrinėjami teisme.

Taigi, yra labai svarbu atsižvelgti į tai, jog juridinio asmens vadovas nėra „eilinis“ darbuotojas. Jo teisinio statuso specifika lemia specialų vadovo darbo santykių reglamentavimą, o čia minėta Teismo nutartis tik patvirtina taisyklę, kad sudarydamas darbo sutartį su įmone, jos vadovas privalo būti rūpestingas ir tartis dėl palankesnių jo darbo sutarties nutraukimo sąlygų, negu jas suteikia įstatymai.

Dr. Dalia Foigt Norvaišienė, COBALT darbo teisės praktikos grupės vadovė, Advokatų tarybos narė