Griežtėja Konkurencijos tarybos skiriamos sankcijos

Nepaisant to, kad šalyje paskelbtas karantinas, Konkurencijos taryba ir toliau aktyviai dirba ne tik stebėdama galimus konkurencijos teisės pažeidimus, tačiau ir siūlydama teisinio reguliavimo pakeitimus, kuriais siekiama griežtinti įmonių atsakomybę.

Didesnės sankcijos didiesiems prekybos tinklams. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą Lietuvoje veikiantiems penkiems didiesiems prekybos centrams – „Iki“, „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“ ir „Rimi“ tiekėjų atžvilgiu draudžiama atlikti nesąžiningus veiksmus, pavyzdžiui, draudžiama reikalauti taip vadinamų „įėjimo mokesčių“, kompensacijų prekybininkams už ne visą gautą ar negautą pelną, atlyginimų už patirtas pardavimo skatinimo išlaidas ir pan.

2018-01-01 – 2019-12-31 Konkurencijos taryba atliko Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (MPĮNVDĮ) stebėjimą po kurio pasirodė siūlymai didinti atsakomybę didiesiems prekybos tinklams. Dabartiniame įstatyminiame reguliavime už MPĮNVDĮ pažeidimus numatyta maksimali bauda – 120 000 EUR.

MPĮNVDĮ buvo priimtas dar 2009 m., kada ekonominė situacija nebuvo tokia gera, o maksimali 120 000 EUR bauda buvo rimtas iššūkis net ir didiesiems prekybos tinklams. Tačiau praėjus daugiau nei dešimtmečiui, siūloma didinti baudų maksimalią ribą, kadangi dabartinis baudos dydis galimai nebeatgraso didžiųjų prekybos tinklų nuo pakartotinų pažeidimų.

Konkurencijos tarybos vertinimu, dabartinė galima maksimali bauda yra pernelyg švelni piniginė sankcija ir neatlieka atgrasomosios funkcijos lyginant su kitomis valstybėmis. Taip pat teigia, kad dėl susiklosčiusios teismų praktikos, Konkurencijos taryba didiesiems prekybos tinklams nėra skyrusi maksimalios įstatyme numatytos baudos, kadangi įstatyme įtvirtinti kriterijai, leidžia baudą sumažinti. Taigi, tokioje situacijoje Konkurencijos taryba įžvelgia du pavojus: pirma, maksimali baudos riba per maža didiesiems prekybos tinklams, antra, teismai linkę mažinti ir taip ne maksimalias ribas siekiančios paskirtos baudos dydį.

2012 m. už MPĮNVDĮ pažeidimą Konkurencijos taryba buvo skyrusi 104 350 EUR baudą vienam iš didžiųjų prekybos tinklų, tačiau teismas ją sumažino iki 81 000 EUR. 2014-2019 m. skirtų baudų dydžiai svyravo nuo 11 590 EUR iki 72 000 EUR. Pernai metais už MPĮNVDĮ nuostatų pažeidimą buvo nubausti du didieji prekybos centrai – UAB „Norfos mažmena“ ir MAXIMA LT, UAB, atitinkamai Konkurencijos taryba skyrė 72 000 EUR ir 51 600 EUR baudas. Anot Konkurencijos tarybos, procentaliai apskaičiavus ir palyginus didžiųjų prekybos tinklų metines pajamas su maksimaliu baudos dydžiu, numatytu MPĮNVDĮ, bauda tesiekia 0,007–0,04 proc. didžiųjų prekybos tinklų bendrųjų metinių pajamų.

Todėl sprendžiant šią problemą Konkurencijos taryba siūlo maksimalų baudos dydį už MPĮNVDĮ pažeidimą didinti iki 2 proc. metinių pardavimo pajamų praėjusiais finansiniais metais.

Vertindama būtinybę didinti skiriamos maksimalios baudos dydį Konkurencijos taryba pateikė kitų ES valstybių narių už tokius pažeidimus numatytų sankcijų dydžius. Pavyzdžiui, Čekijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Ispanijoje nustatytas fiksuotas maksimalus baudos dydis, kuris siekia nuo 300 000 iki 39 mln. EUR, kitose valstybėse, tokiose kaip Vokietija, Vengrija, Kipras, Lenkija – maksimalus baudų dydis nurodomos procentine išraiška, siekiančia nuo 3 proc. iki 10 proc. praėjusių metų bendrųjų metinių pajamų. Konkurencijos tarybos nuomone, palyginus šiuos baudų dydžius Lietuvoje ir kitose ES valstybėse, Lietuvoje skiriamos baudos maksimali riba pati mažiausia tiek vertinant iš fiksuotos baudos dydžio perspektyvos, tiek vertinant procentine išraiška.

Tačiau Konkurencijos taryba nenurodo, kaip koreliuoja skiriamų sankcijų maksimalios ribos su padaromų pakartotinių pažeidimų skaičiumi. Todėl kyla klausimas, ar pakėlus piniginės sankcijos procentinę išraišką, būtų pasiektas sankcijų skyrimu siekiamas tikslas – atgrasymas nuo pakartotinio pažeidimo padarymo. Jeigu yra siūloma didinti piniginės sankcijos ribas, vadinasi, pažeidimų statistika turėtų rodyti itin didelį pasikartojančių MPĮNVDĮ pažeidimų skaičių. Tačiau statistika rodo, kad nuo 2012 m. tėra 8 pažeidimai, iš kurių 1 – 2012 m., 2 – 2013 m., 2 –2014 m., 1 – 2015 m. ir 2 – 2019 m. Kaip matyti, per metus tėra nustatomi 1 ar 2 tyrimai dėl MPĮNVDĮ pažeidimo, dėl to svarstytina, ar tikrai yra poreikis būtent tokiu būdu keisti įstatymą.

Draudžiamų nesąžiningų veiksmų sąrašas pasipildys, bet išliks baigtinis. Konkurencijos taryba nurodo, kad MPĮNVDĮ bus papildytas draudžiamų nesąžiningų veiksmų sąrašas, pripažįstant, kad nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme nurodytas nesąžiningų veiksmų sąrašas, pavyzdžiui, draudimas pirkėjui reikalauti, kad tiekėjas sumokėtų už žemės ūkio ir maisto produktų sugedimą ar praradimą, draudimas pirkėjui reikalauti, kad tiekėjas kompensuotų išlaidas, susijusias su vartotojų skundų dėl tiekėjo žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo nagrinėjimu ir pan. Dėl šių pakeitimų tiekėjų apsauga nuo nesąžiningos prekybos praktikos sustiprės, tačiau pats sąrašas išliks baigtinis, siekiant, kad būtų išlaikytas teisinis aiškumas ir prognozuojamumas.

Didesnės sankcijos už konkurencijos taisyklių pažeidimus. Primintina, kad šiuo metu Seime svarstomi ir Konkurencijos įstatymo pakeitimai, griežtinantys įmonių atsakomybę.

Pirma, Konkurencijos įstatymo projekte (Projektas) siūloma keisti baudų apskaičiavimo principą, kuriuo siūloma už šio įstatymo pažeidimą maksimalias skiriamos baudos ribas apskaičiuoti ne nuo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, o nuo bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Baudos apskaičiavimas nuo bendrųjų metinių pasaulinių pajamų neabejotinai lemia, kad maksimaliai skiriamų baudų dydžiai padidės.

Antra, siekiama išplėsti atsakomybę ir įmonių grupės atžvilgiu. Pavyzdžiui, patronuojanti įmonė gali būti nubausta už tai, kad jos dukterinė įmonė dalyvavo kartelyje viešajame pirkime. Nors iki šiol įstatyme nebuvo įtvirtintas solidarios atsakomybės institutas, tačiau praktikoje Konkurencijos taryba šį institutą yra pritaikiusi. Tiesa, šiuo metu vyksta teisminiai ginčai siekiant nustatyti, ar solidarios atsakomybės taikymas buvo pagrįstas ir teisėtas.

Taigi, Projekte siūloma įtvirtinti ūkio subjektų, sudarančių vieną ekonominį vienetą (įstatymo projekte nurodoma ūkio subjektų junginys), atsakomybę, nustatant, kad maksimalus baudos dydis negali viršyti 10 proc. sumos, kuri apskaičiuojama sudėjus kiekvieno vieną ekonominį vienetą sudarančių ūkio subjektų bendrąsias metines pasaulines pajamas praėjusiais ūkiniais metais ir kurios neviršija 10 proc.

Trečia, atsakomybę sunkinanti aplinkybė plečiama. Dabartiniame reguliavime numatyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytini atvejai, kai per paskutinius 7 metus tas pats ūkio subjektas pakartotinai padaro Konkurencijos įstatymo pažeidimą, už kurį buvo skirta sankcija. Projekte siūloma palikti tik terminą per kurį ūkio subjektas padarė pakartotinį pažeidimą, tačiau nesieti su tuo, ar sankcija buvo skirta ar ne. Kitais žodžiais tariant, jei buvo konstatuotas pažeidimas, tačiau ūkio subjektui nebuvo skirta bauda, pakartotinio pažeidimo atveju, tai būtų pripažįstama sunkinančia aplinkybe. Aiškiausias pavyzdys galėtų būti – dalyvavimas atleidimo nuo baudų programoje, kurioje pirmas pranešęs apie daromą pažeidimą subjektas – atleidžiamas nuo baudos, tačiau pažeidimo padarymo faktas yra konstatuotas. Tokiu atveju galėtų būti svarstoma apie sunkinančios aplinkybės egzistavimą.

Apibendrinant galima teigti, kad jeigu bus pritarta siūlomam atsakomybės griežtinimui už konkurencijos teisės pažeidimus, įmonės ir įmonių grupės turėtų būti tam pasiruošusius, o tiksliau – turėtų imtis priemonių kaip tokios atsakomybės, ypač dėl grupės įmonės pažeidimo, išvengti.

Greta Petkutė, advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė