Greitesni viešieji pirkimai – misija įmanoma?

Lietuvos Respublikos Vyriausybė šių metų balandį pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuris sudarys sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo griečiau kurti čia savo gamyklas. Ir nors šios pataisos neturės įtakos visoms  pirkimo procedūroms ir jų greičiui, tačiau jos turėtų supaprastinti ir paspartinti darbų pradžią gynybos pramonės projektuose, komentuoja Kristina Peleckaitė, advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė. Pasikeitimų nuo gegužės 1-osios sulaukė ir mažos apimties viešųjų pirkimų dalyviai: „Tai nedidelis, tačiau visgi labai teigiamas pokytis, mat padidintos mažos vertės pirkimų ribos. Žodinės sutarties riba nuo 5 arba 10 tūkst. eurų padidinta iki 15 tūkst. eurų.“ Ką daryti, kad viešieji pirkimai būtų dar spartesni? Ir ar tikrai visada tai – tik įstatymų leidybos klausimas?

„Visos įstatymų leidėjo pataisos, kuriomis yra palengvinamos vienos ar kitos procedūros, yra sveikintinos ir pagirtinos, ypatingai šiame politiniame kontekste. Ir nors šio įstatymo priėmimas, jeigu jam pritars Seimas, tiesiogiai neturės įtakos visoms pirkimo procedūroms ir jų greičiui, tačiau jos supaprastins ir paspartins darbų pradžią gynybos pramonės projektuose, kadangi tiekėjai (rangovai) poveikio aplinkai vertinimo procedūras galės atlikti bei statybos leidimus gauti iki statybų pabaigos, – pataisą, kuri svarbi ir Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“, komentuoja K. Peleckaitė. –   Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą šias procedūras įprastai privaloma atlikti iki statybos pradžios, o tai reiškia, kad laikotarpis nuo sutarties pasirašymo iki statybą leidžiančio dokumento gavimo užtrukdavo gerokai ilgiau ir taip ištęsdavo sutarties vykdymą bei nutolindavo objektų statybą bei užbaigimą.“

Teisininkė pabrėžia, jog reikšminga tai, kad pagal minėto įstatymo projekto nuostatas šis įstatymas bus reikšmingas visiems gynybos pramonės projektams, kurie apims ir karinės įrangos įsigijimą, kurių vertė sieks daugiau kaip 5 mln. Eur be PVM. Būtent tokių projektų įgyvendinimas turėtų būti vykdomas pagal Pirkimų gynybos ir saugumo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias supaprastintus pirkimus.

Mažesnis formalumas tyrimo etape

Kokie dar teisiniai būdai gali užtikrinti greitesnį gynybos ir kitų susijusių sektorių viešųjų pirkimų procesą? Anot teisininkės, įstatymai ir dabar suteikia nemažai įrankių, tačiau ne visi jie išnaudojami efektyviai ir optimaliai.

„Pavyzdžiui, rinkos tyrimo (konsultacijos) etapas yra per daug formalizuotas, dažnu atveju yra neefektyvus, nes tiekėjai jame nedalyvauja arba dalyvauja pasyviai. Dėl to dažnai pirkimo sąlygos, pats pirkimo objektas ir jam keliami reikalavimai būna netikslūs arba priešingai, per daug konkretūs ir nukreipti į vieną konkretų gaminį (gamintoją). Todėl perkančiosios organizacijos neturėtų bijoti raginti tiekėjus dalyvauti rinkos tyrimuose, galbūt kartais organizuoti mažiau formalius verslo pusryčius su visais ar didžiąja dauguma rinkos dalyvių, vykti į parodas, megzti kontaktus. Tai nėra draudžiama, jeigu daroma savo kompetencijos ribose, siekiant teisėtų, spartesnių procedūrų ir sprendimų. Dažnu atveju dalykinis bendradarbiavimas, o ne formalus, biurokratinis ir kartais paranojiškas požiūris gali nuversti kalnus, jei tam yra noro ir dedamos pastangos“, – sako K. Peleckaitė.

Koją kiša audito baimė

Kaip teigia K. Peleckaitė, kad pirkimo procedūros vyktų greičiau, tam tikrai reikalingi pokyčiai arba bent jau pačių perkančiųjų organizacijų pastangos pirkimus vykdyti greičiau.

„Teisės aktai numato greitesnes pirkimo procedūras tam tikrais atvejais, tačiau dažnu atveju pirkimo procedūros vyksta lėtai dėl biurokratinių vidinių perkančiųjų organizacijų procedūrų. Pavyzdžiui, viešojo pirkimo komisijoje yra 5-7 nariai, iš kurių realų darbą atlieka vos 1-2 asmenys. Tai reiškia, kad vien dokumentų suderinimas perkančiosios organizacijos viduje gali užtrukti keletą dienų, kol formaliai bus surinkti visų komisijos narių parašai. Todėl šiuo metu pirkimo procedūrų tempai dažniausiai yra lėti ir jos trunka neproporcingai ilgai, nes yra be galo daug formalumų, kuriuos privalo atlikti perkančioji organizacija“, – pasakoja K. Peleckaitė.

Be to, pirkimo procedūras stabdo ir tiekėjų klausimai bei pretenzijos. Tai reiškia, kad pirkimo sąlygos dažnu atveju būna neaiškios ar ribojančios konkurenciją, todėl tiekėjai naudojasi įstatymo suteikta teise klausti ir (arba) tokias sąlygas ginčyti, o tai labai ištęsia pirkimo procedūrų trukmę.

„Pasiūlymų vertinimo etapas taip pat galėtų būti trumpesnis ir tam reikėtų efektyvesnio sprendimų priėmimo, sklandesnio darbo organizavimo, mažiau formalumų. Bet dažniausiai atsiremiama į baimę, kad bus patikrinimas (auditas) iš Valstybės kontrolės ar kitos institucijos, kurių požiūris dažnu atveju būna itin siauras ir formalus, todėl prioritetas teikiamas ne kokybiškam greičiui, bet formalumams“, –įsitikinusi teisininkė.

Anot jos, greičio dar trūksta ir tikrai yra kur visiems stengtis bei tobulėti, kadangi įstatymai tam tikras galimybes ir įrankius numato – kad ir neskelbiamos derybos ar pagreitintų pirkimo procedūrų institutas, kurio pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, nėra. Kas galbūt galėtų būti keičiama iš įstatymo leidėjo pusės šiame kontekste, tai plečiamas atvejų ratas, kuomet būtų galima naudotis tokiomis galimybėmis.