Greitai gendančių prekių gabenimas vasarą: ką svarbu žinoti?

Karštuoju laiku didžiuliu iššūkiu tampa greitai gendančių produktų gabenimas. Akivaizdu, kad produktas, iškeliavęs iš gamintojo, vartotoją privalo pasiekti tokios pačios kokybės, kokios buvo palikdamas gamintoją. Tiesa, kai lauke temperatūra siekia 30 laipsnių, didėja rizika, kad   neužtikrinus tinkamų sąlygų, jie gali greitai sugesti, sako Nerijus Jurkus, advokatų kontoros COBALT vadovaujantis teisininkas. Jis atskleidžia, kaip užtikrinti saugų greitai gendančių produktų gabenimą ir kam tenka atsakomybė, jei produktai prekybos vietas pasiekia sugedę.

Lietuvoje Muitinės departamento patvirtintame greitai gendančių prekių sąraše yra ne tik įvairūs maisto produktai, t.y. mėsa, vaisiai, daržovės, grybai, jūros gėrybės, pieno produktai, bet ir gyvi gyvūnai, paukščiai, žmogaus ar gyvūninės kilmės medžiagos, imuniniai serumai, kraujas, ir net keliaujantys cirkai ir žvėrynai. Tokias prekes gabenančios transporto priemonės į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, įleidžiamos ir tikrinamos be eilės. Transporto priemonės krovinys laikomas greitai gendančiu, jeigu minėtame sąraše nurodytos prekės sudaro ne mažiau kaip 30% transporto priemonės krovinio masės.

Kaip pasirinkti transporto priemonę?

Dar 1802 metais amerikiečių verslininkas Thomas Moore‘as sukūrė ir užpatentavo įrenginį sviestui gabenti šiltuoju metu laiku, kurį pavadino refrižeratoriumi. Refrižeratoriaus terminas išliko ir yra plačiai naudojamas, nors pats įrenginys neatpažįstamai pakito nuo pirminio sukūrimo. Jo dėka maisto ir kiti greitai gendantys produktai šiandien gali būti saugiai transportuojami tūkstančius kilometrų.

Greitai gendančių maisto produktų gabenimas vykdomas vadovaujantis tarptautiniu 1970 m. rugsėjo 1 d. Ženevos Susitarimu dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP).

Greitai gendančių maisto produktų gabenimui naudojamos specialios transporto priemonės, kuriose temperatūrą, nustatytą minėtiems produktams, būtų galima palaikyti viso gabenimo metu. Svarbu užtikrinti, kad šaldytų maisto produktų gabenimo metu temperatūra nenukryptų nuo ribų, nustatytų reikalavimuose, sako N. Jurkus.

„Taip pat svarbu, kad transporto priemonė, gabenanti greitai gendančius maisto produktus, turėtų galiojantį ATP sertifikatą, būtų atitinkamai pažymėta ir techniškai tvarkinga. Vairuotojas turi būti baigęs privalomus kursus ir išmanyti maisto produktų sanitarijos bei higienos normas, temperatūrinius režimus. Jis nuolat turi prižiūrėti transportavimo procesą, tikrinti temperatūrą tiek gabenimo, tiek prekių perkrovimo metu “, – pabrėžia vadovaujantis teisininkas.

Kas atsakingas?

Anot N. Jurkaus, pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas tiek už dalies, tiek už viso krovinio praradimą ar jo sugadinimą, už pavėluotą jo pristatymą atsako vežėjas. Net jeigu gabenimo metu sugedo transporto priemonė – atsakomybė tenka vežėjui. Vežėjas atsakomybės gali išvengti tik tokiu atveju, jei krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingų aplinkybių, nurodytų CMR konvencijoje, tokių kaip krovinys buvo netinkamai supakuotas, sugadintas ar prarastas siuntėjui ar gavėjui jį pakraunant ar iškraunant ar dėl kai kurių natūralių krovinio savybių. Tiesa, ir tokiais atvejais vežėjas turi įrodyti, kad jis panaudojo visas reikiamas priemones kroviniui apsaugoti ir veikė pagal jam duotas specialias instrukcijas.

„Visais atvejais yra svarbu krovinio būklę tinkamai fiksuoti CMR važtaraštyje. Įrašai apie krovinio būklę, jo pažeidimus ir trūkumus, padaryti CMR važtaraštyje, turi įrodymo galią. Jei važtaraštyje nėra aprašyta apie prekių būklę jų gavimo metu, laikoma, kad prekės gautos tinkamos kokybės. Tad, jeigu gavėjas priima krovinį jo nepatikrinęs, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje“, – pažymi COBALT vadovaujantis teisininkas.

Jis priduria, kad akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo, neįskaitant sekmadienių ir šventės dienų. Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai nėra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu.

Kaip valdyti rizikas?

Visų pirma, pasak teisininko, rekomenduotina pasirūpinti tinkamu krovinių draudimu. Nors krovinių draudimas yra įprastas dalykas, tačiau prieš sudarant sutartį su draudimo bendrove, būtina įsivertinti, ar sudaroma draudimo sutartis apima vežėjui ir krovinių savininkui aktualias rizikas, susijusias su greitai gendančių prekių gabenimu.

„Neretai draudimo sutartyse yra išlygų dėl greitai gendančių prekių, kurios esant tam tikroms nepalankioms aplinkybėmis, eliminuoja draudimo apsaugą. Pavyzdžiui, draudikas gali nustatyti sau teisę sumažinti arba nemokėti draudimo išmokos, jei draudėjas nesilaikė specialių greitai gendančių prekių gabenimo sąlygų ir tokių krovinių pervežimus reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų.  Be to, draudimo apsauga gali būti netaikoma tuo atveju, jei transporto priemonė, kurioje pervežami greitai gendantys kroviniai, buvo techniškai netvarkinga, nebuvo aprūpinta vidinę temperatūrą registruojančiais įrenginiais, patvirtintais ATP sertifikatais“, – sako N. Jurkus.

Nustačius krovinio sugadinimą ar praradimą, rekomenduotina ne tik apie tai informuoti draudiką, bet ir pasitelkti nepriklausomą ekspertą žalos dydžio ir priežasties nustatymui. Nepriklausomų ekspertų ar kitų specialistų atlikto krovinio būklės patikrinimo rezultatai užfiksuojami atitinkamame dokumente – eksperto išvadoje, ataskaitoje ir pan. Toks dokumentas turi esminės įrodomosios reikšmės, kilus šalių ginčui dėl krovinio sugadinimo priežasties ir kroviniui padarytos žalos.

Turint tinkamą draudimą ir įvykį pripažinus draudžiamuoju bei nustačius atsakingą už kroviniui padarytą žalą asmenį, įprastai nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą atlygina kalto asmens draudikas. Negaliojant draudimui ir šalims nesutariant dėl atsakomybės už sugadintą krovinį, ginčą dėl žalos atlyginimo gali tekti spręsti teisme.