ESTT sprendimo pasekmės: griežtėja reikalavimai skolų išieškojimo bendrovėms

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas neseniai išnagrinėjo ginčą dėl skolų administravimo įmonės praktikos ir išaiškino, kad skolų išieškojimo įmonės turi laikytis Vartojimo kredito sutarčių direktyvos nuostatų. Toks išaiškinimas reiškia griežtesnius reikalavimus skolų išieškojimo bendrovėms. Taip siekiama užtikrinti vartotojų pasitikėjimą ir apsaugoti juos nuo nesąžiningos arba klaidinančios skolų išieškojimo bendrovių veiklos.

Iki priimant šį praktiką keičiantį sprendimą skolų išieškojimo bendrovės veikė iš esmės beveik nereguliuojamos, tačiau ESTT išaiškinimas iš esmės gali pakeisti skolų išieškojimo bendrovių veiklą ir priversti savo veikloje taikyti ir vadovautis Vartojimo kredito įstatymu, kuris iki šiol daugumai skolų ieškojimo bendrovių didžiąja dalimi nebuvo taikomas. ESTT išaiškinimas aktualus ir Lietuvoje veikiančioms skolų išieškojimo bendrovėms.

Skolų išieškojimo bendrovės prilygintos vartojimo kredito tarpininkams, o jų sudaromos sutartys – vartojimo kredito sutartims

Vienas iš esminių pokyčių, kurį lemia naujausia ESTT praktika – susitarimų dėl skolos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis (skolos restruktūrizavimo susitarimų), kuriais ne tik nustatomas skolos grąžinimo grafikas, bet ir papildomi mokesčiai, nenumatyti pradinėje vartojimo kredito sutartyje, prilyginimas vartojimo kredito sutartims.

Iš esmės tai turi dvi realiai apčiuopiamas pasekmes. Pirma, tokiems skolos restruktūrizavimo susitarimams „pasijungia“ Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymas, įskaitant pareigą pateikti ikisutartinę informaciją
Antra, skolų išieškojimo bendrovės tokiu atveju veikia bent jau kaip vartojimo kredito tarpininkai, o tai reiškia, kad jie turi būti įtraukti į Lietuvos banko prižiūrimą viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų sąrašą.
Kita vertus, jei skolų išieškojimo bendrovė sudaro skolos restruktūrizavimo susitarimą ne vartojimo kredito davėjo, bet savo vardu, tai gali lemti vartojimo kredito davėjo statuso taikymą ir atitinkamai pareigą įsirašyti į vartojimo kredito davėjų sąrašą.

Atsiranda dvi esminės pareigos

Taigi, kaip minėta, ESTT sprendimas išaiškina, kad skolų išieškojimo bendrovėms atsiranda bent dvi naujos pareigos. Pirma, skolų administravimo įmonės turi būti įrašytos į viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų sąrašą tam, kad galėtų teisėtai verstis šia veikla, o nesilaikant šios pareigos gali būti taikoma bauda, kuri gali siekti net iki 57 924 eurų. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu yra 11 įmonių, įrašytų į viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų sąrašą.

Kita skolų išieškojimo įmonėms atsirandanti pareiga – suteikti vartotojui ikisutartinę informaciją, išskyrus atvejus, kai vartojimo kredito tarpininko veikla atliekama tik kaip papildoma funkcija. Reikalavimas suteikti ikisutartinę informaciją iš esmės reiškia, kad, likus pakankamai laiko iki vartojimo kredito sutarties (ar skolos restruktūrizavimo susitarimo) sudarymo, vartojimo kredito tarpininkas turi pateikti vartotojui informaciją, nurodytą Vartojimo kredito įstatyme, kad skolininkas galėtų šią informaciją tinkamai įvertinti.

Taigi, po tokio ESTT sprendimo vartojimo kredito davėjai ir tarpininkai turi įvertinti taikomą praktiką ir įsitikinti, kad jų vykdoma veikla atitinka įstatymų reikalavimus. Jei skolų išieškojimo bendrovės, sudarydamos skolos restruktūrizavimo susitarimus, taiko papildomus mokesčius, jos turėtų apsvarstyti galimybę įsirašyti į nepriklausomų vartojimo kredito davėjų sąrašą, o savo veiklai taikyti aktualias Vartojimo kredito įstatymo nuostatas arba pakoreguoti savo vykdomos veiklos modelį taip, kad ji nepatektų į Vartojimo kredito įstatymo veikimo sritį.