Darbuotojų prastovos: FAQ

1. Kaip skelbiama prastova?

Bendrovės vadovo įsakymu. Įsakyme rekomenduojama nurodyti šias aplinkybes:

1. Aplinkybės, dėl kurių skelbiama prastova;
2. Prastovos rūšis: dalinė ar visiška;
3. Darbo organizavimo tvarka, jei paskelbta dalinė prastova;
4. Data, nuo kurios skelbiama prastova;
5. Data, iki kurios skelbiama prastova;
6. Darbuotojų grupės, kuriems taikoma prastova;
7. Apmokėjimo tvarka;
8. Kita.

 2. Ar skelbiant prastovą reikalingas darbuotojų sutikimas?

Kadangi prastovos skelbimas yra vienašalis darbdavio sprendimas, darbuotojų sutikimas nėra reikalingas.

 3. Ar apie paskelbtą prastovą reikia informuoti darbuotojus?

Taip. Informuojama supažindinant su įsakymu pasirašytinai ar elektroniniu būdu.

 4. Ar paskelbus prastovą reikia keisti darbuotojo darbo sutartį?

Ne.

 5. Kaip supažindinti darbuotojus su priimamais įsakymais ar kitais sprendimais karantino metu?

Darbuotojui pasirašant elektroniniu parašu, arba, jei tokios galimybės nėra, rekomenduotina pateikti dokumentus elektroniniu paštu ir darbuotojui atsiųsti patvirtinimą, jog susipažino su dokumentais.

 6. Ar gali būti taikomos skirtingos prastovos sąlygos skirtingoms darbuotojų grupėms?

Taip, kadangi prastova skelbiama įmonės vadovo (ar kito įgalioto asmens) sprendimu, įmonės vadovas (kitas įgaliotas asmuo) gali nuspręsti prastovą paskelbti tik tam tikroms darbuotojų grupėms, kurios šiuos metu negali atlikti darbo. Taip pat galima tam tikroms grupėms nustatyti prastovą visam darbo laikui, o kitoms – dalinę prastovą. Bet kuriuo atveju, skirtingų prastovos sąlygų taikymas turi būti pagrįstas atitinkamomis priežastimis ar įrodymais (pvz. tam tikros darbuotojų grupės yra labiau paveiktos karantino nei kitos).

 7. Ar gali būti paskelbta prastova tik tam tikriems darbuotojams?

Taip, tačiau tik tuo atveju, jei darbuotojai nebus diskriminuojami. Visais atvejais prastovos skelbimas tik tam tikriems darbuotojams turi būti pagrįstas tam tikromis priežastimis ar įrodymais (pvz. tam tikri darbuotojai yra labiau paveikti karantino nei kiti).

 8. Ar prastovos metu darbuotojas gali dirbti?

Paskelbus visišką prastovą, t.y. visam darbuotojo darbo laikui darbuotojas dirbti negali. Paskelbus dalinę prastovą darbuotojas gali dirbti maksimaliai 3 dienas per savaitę arba 5 val. per dieną.

 9. Ar paskelbus prastovą darbuotojams galima mokėti priedus ar premijas?

Tai priklauso nuo priedų / premijų rūšies ir paskelbtos prastovos rūšies (visiškos arba dalinės prastovos). Jei paskelbta dalinė prastova, priedas ar premija gali būti mokami už tą laiką, kai darbuotojas faktiškai dirba (pavyzdžiui, jei pasiekia jam nustatytus tikslus ar rezultatą). Priedai ar premijos turėtų būti mokami pagal darbdavio bendrovėje patvirtintą darbo apmokėjimo sistemą (ar kolektyvinę sutartį). Bet kuriuo atveju, tuo metu, kai darbuotojas yra prastovoje, jam neturėtų būti mokamas didesnis darbo užmokestis, nei nustatyta darbo sutartyje.

 10. Ar galima nustatyti dalinę prastovą, kai darbuotojas dirba 4 dienas per savaitę, o 1 dieną yra prastovoje?

Ne, negalima. Lietuvos Respublikos darbo kodekse nuostata dėl dalinės prastovos formuluojama taip: darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Vadinasi, mažinti darbo laiką galima ne mažiau nei 2 d. per savaitę (3 val. per dieną). Jei darbo laikas mažinamas būtent tokia proporcija, darbuotojas dirbtų 3 d. per savaitę, o 2 d. per savaitę praleistų prastovoje.

Galima darbo laiką mažinti daugiau nei 2 d. per savaitę (pvz. 3 d. per savaitę ar atitinkamai valandomis), tokiu būdu darbuotojas dirbtų 2 d. per savaitę, o 3 d. praleistų prastovoje.

Nebūtų galima mažinti darbuotojo darbo laiko tik 1 d. per savaitę arba tik 2 val. per dieną, nes laikoma, kad tokiu atveju darbo sumažėjimas nėra pakankamas, kad būtų įforminta prastova.

 11. Ką daryti, jei prastova paskelbta nuo kovo 16 d., o nauja DK 47 str. redakcija įsigaliojo kovo 19 d.?

Reikėtų iki kovo 19 d. apmokėti darbuotojams už darbą pagal tuo metu galiojusią 47 str. redakciją. Rekomenduojama priimti įsakymus, kurie patikslintų mokėjimo tvarką nuo kovo 19 d. pagal naują DK 47 str. redakciją.

 12. Ar tiesa, kad negaliu skelbti prastovos dėl karantino, jei įmanoma suorganizuoti darbuotojų darbą nuotoliniu būdu?

Remiantis oficialiu Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimu, prastovą skelbti galima, tačiau kol kas nėra įmanoma užtikrinti, kad bus išmokėta subsidija.

Tokiu atveju, kai darbą organizuoti nuotoliniu būdu galima, tačiau nėra galimybės to darbo suteikti dėl karantino, darbuotojams galima skelbti prastovą ir už tai bus išmokama subsidija.

 13. Ar reikia pranešti apie prastovos paskelbimą? Kada?

Taip, apie prastovos paskelbimą reikia pranešti Valstybinei darbo inspekcijai per 3 d. d. nuo naujos redakcijos DK 47 str. įsigaliojimo. Kadangi minėto straipsnio pakeitimai įsigaliojo balandžio 8 d., paskutinė diena pateikti pranešimą buvo balandžio 13 d. Jei prastova buvo paskelbta po naujos redakcijos DK 47 str. įsigaliojimo, pranešti reikia per 1 d.d.

 14. Kokio dydžio darbo užmokestis darbuotojui turėtų būti mokamas prastovos laikotarpiu?

Ne mažesnis nei minimali mėnesinė alga, t.y. 607 EUR (bruto), kai darbuotojui nustatytas visas darbo laikas. Jei darbuotojui paskelbta dalinė prastova, mokama proporcinga 607 EUR dalis, pvz. 50% laiko dirbant ir 50% laiko praleidžiant prastovoje, darbuotojui mokama 50% jo įprasto darbo užmokesčio + ne mažiau nei 303,5 EUR (bruto).

Tačiau darbdavys gali pasirinkti mokėti didesnį nei MMA darbo užmokestį prastovos laikotarpiu. Pavyzdžiui, jei darbuotojo darbo sutartyje nustatytas 1000 EUR bruto darbo užmokestis (darbuotojui dirbant visą dieną), prastovos laikotarpiu darbdavys galėtų pasirinkti mokėti nuo 607 EUR iki 1000 EUR darbo užmokesčio (tuo atveju, jei darbuotojas praleidžia prastovoje visą darbo laiką). Kadangi nuo prastovos laikotarpiu mokėto darbo užmokesčio priklausys darbdaviui skiriamos subsidijos dydis, darbdavys gali būti suinteresuotas mokėti daugiau nei MMA prastovos laikotarpiu siekdamas išlaikyti darbuotojus.

15. Ar prastovos metu darbuotojui gali būti mokamas didesnis darbo užmokestis, nei sutartas darbo sutartyje?

Ne. Pavyzdžiui, jei darbuotojo darbo sutartyje nustatytas 1000 EUR bruto darbo užmokestis darbuotojui dirbant visą dieną, prastovos laikotarpiu darbdavys galėtų pasirinkti mokėti nuo 607 EUR iki 1000 EUR darbo užmokesčio (tuo atveju, jei darbuotojas praleidžia prastovoje visą darbo laiką).

 16. Kas galės gauti subsidiją?

Remiantis naujausia DK 47 str. redakcija, subsidiją gaus tik tie darbdaviai, kurie paskelbs prastovą dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Taigi, turėtų būti patenkintos šios aplinkybės:

– Paskelbta prastova pagal DK 47 str. 1 d. 2 p. (visiška arba dalinė);

– Apie prastovą nustatyta tvarka informuota VDI ir darbuotojai;

– Nėra įsiskolinimų darbuotojams;

– Darbdavys nėra biudžetinė įstaiga;

– Darbdaviui nėra iškelta bankroto byla, pradėtas likvidavimas procesas;

– Darbdavys (jo atsakingi asmenys) atitinka reikalavimus dėl baudų:

• 12 mėn. iki kreipimosi negali būti paskirta jokia bauda už nelegalų/nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo pažeidimus
• 12 mėn. iki kreipimosi gali būti paskirta ne daugiau nei viena bauda už kitus pažeidimus (darbo laiko / užmokesčio apskaita, darbo sauga ir pan.)

 17. Ar tiesa, kad darbdavys neturi turėti ginčų/bylų su darbuotojais DGK ar teisme norėdamas gauti subsidiją?

Ne, netiesa, tačiau darbdavys turi būti atsiskaitęs su darbuotojais, dėl kurių darbo užmokesčio subsidijavimo kreipiasi.

 18. Ar darbdavys galės pretenduoti į subsidiją, jei paskelbė dalinę prastova?

Taip, tuo atveju, jei prastova paskelbta DK 47 str. 1 d. 2 p. pagrindu ir darbdavys tenkina visas kitas subsidijos skyrimo sąlygas.

 19. Kokie subsidijos dydžiai?

Subsidijos dydis apskaičiuojamas procentais nuo prastovoje esančiam darbuotojui priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio.

– 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 EUR bruto.

– 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 EUR bruto.

Darbdavys pats renkasi tinkamiausią subsidijos dydį. Jeigu darbuotojui prastova DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam darbuotojo prastovos laikui. Subsidija mokama, kol tęsiasi ekstremali situacija ir karantinas.

20. Kiek laiko reikės išlaikyti darbuotojus, jei darbdavys gauna subsidiją?

Darbdavys turi išlaikyti ne mažiau kaip 50% darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

 21. Jei iki pakeitimų įsigaliojimo darbdavys atleido 10 darbuotojų, o kitiems 10 paskelbė prastovą. Ar bus galima kreiptis dėl subsidijų?

Užimtumo tarnybos teigimu kreiptis dėl subsidijų bus galima, tačiau ši informacija nėra įtraukta į teisės aktų projektus ar kitą šiuo metu oficialiai komunikuojamą informaciją. Tokiu atveju darbdavys turės įsipareigoti išlaikyti 50 proc. darbo vietų, t.y. 5 darbuotojus.

 22. Kaip ir kur kreiptis dėl subsidijos?

Dokumentai dėl subsidijos skyrimo pateikiami:

1. elektroniniu paštu, siunčiant el. parašu pasirašytą pasirašytus dokumentus į Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentą, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra registruota darbdavio buveinė;
2. paštu, siunčiant įprastu parašu pasirašytus dokumentus į Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo skyrių, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra registruota darbdavio buveinė.

Gautas nepasirašyti arba netinkamai pasirašyti dokumentai bus grąžinami juos pateikusiam darbdaviui.

23. Kokius dokumentus ir kokiais terminais teikti?

Kreipiantis dėl subsidijos skyrimo pirmą kartą, teikiami šie dokumentai:

1. Užpildytą ir pasirašytą Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui (Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo 8¹ priedas)
2. Užpildytą ir pasirašytą Prašymą išmokėti subsidiją (Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo 8² priedas);
3. Dokumentų, patvirtinančių prastovos paskelbimą, kopiją;
4. darbo užmokesčio už praėjusį mėnesį, už kurį buvo išmokėta subsidija darbo užmokesčiui, išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiančius dokumentus (banko išrašą arba pavedimo elektronine bankininkyste kopiją, patvirtintą darbdavio parašu; mokėjimo pavedimo kopiją, mokėjimus atliekant ne elektroninėmis priemonėmis arba kasos išlaidų orderio kopiją, mokėjimus atliekant grynaisiais pinigais);

Jei prastova buvo paskelbta 2020 m. kovo mėn. darbdaviai privalo pateikti aukščiau nurodytus dokumentus iki 2020 m. balandžio mėn.

Kreipiantis dėl subsidijos kitais mėnesiais, teikiami aukščiau b, c ir d punktuose nurodyti dokumentai  (darbo užmokesčio už praėjusį mėnesį, už kurį buvo išmokėta subsidija darbo užmokesčiui, išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiantys dokumentai).  Dokumentai teikiami ne vėliau nei iki kito mėnesio 15 dienos.

 24.  Kokią informaciją reikės pateikti kreipiantis dėl subsidijos?

• Darbuotojų, dėl kurių darbo užmokesčio subsidijos kreipiamasi, asmens duomenis;
• Darbuotojų darbo užmokestį iki karantino paskelbimo;
• Informaciją apie prastovos pradžią ir pabaigą;
• Darbuotojų darbo valandų skaičių;
• Prastovos valandų skaičių;
• Pasirinktą subsidijos dydį;
• Dokumentus, patvirtinančius darbo užmokesčio prastovos metu mokėjimą;
•  Kitus dokumentus.

 25. Ar galima skirtingiems darbuotojams rinktis skirtingą subsidijos dydį?

Taip, galima.

 26. Kada teikti dokumentus apie išmokėtą darbo užmokestį?

Jei kreipiamasi pirmą kartą ne vėliau nei 30 d. po subsidijos gavimo. Jei kreipiamasi kelis kartus – su kito mėnesio prašymu. Kartu su dokumentais apie išmokėtą darbo užmokestį reikėtų teikti įsakymą dėl prastovos.

 27. Kokius kitus veiksmus reikėtų atlikti?

Informuoti darbuotojus apie jų asmens duomenų pateikimą Užimtumo tarnybai ir jų tvarkymą

 28. Per kiek laiko išnagrinėjamas prašymas?

Per 5 d.d. nuo dokumentų gavimo dienos patikrinami dokumentai ir tai, ar darbdavys atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose  ir 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytas sąlygas. Jei nustatoma trūkumų – per 3 d.d. reikia juos ištaisyti ir sprendimas priimamas tik juos pašalinus. Jei trūkumų nenustatyta per 3 d.d. nuo dokumentų patikrimo užbaigimo darbdavys informuojamas apie sprendimą.

 29. Kokiais terminais mokama subsidija?

Subsidija mokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad subsidija nemokama tol, kol nepateikti visi dokumentai apie darbo užmokesčio darbuotojams prastovos metu išmokėjimą.

 30. Kas atsitiks, jei gavus subsidiją bus nustatyta, kad ji neturėjo būti paskirta?

Subsidija bus išieškoma iš darbdavio įstatymų nustatyta tvarka.

Jovita Valatkaitė, advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnioji teisininkė