Dar kartą apie tiekėjų teisinį suinteresuotumą: nesutinkate su perkančiosios organizacijos priimtais sprendimais ir (ar) atliktais veiksmais? Pasitikrinkite, ar tikrai turite teisę juos ginčyti

Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 101 straipsnyje yra įtvirtinta tiekėjo, manančio, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, teisė į teisminę gynybą. Tačiau nurodyta teisė nėra neribota, kas reiškia, kad ne kiekvienas tiekėjas, net ir subjektyviai vertindamas, kad jo interesai galėjo būti pažeisti, turi teisę juos ginti teismine tvarka.

Viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač jei dalyvaujantys byloje asmenys dėl to atskirai kelia tokį teisės klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi. Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma:

• Ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir
• Ieškovo subjektinių teisių pažeidimas.

Abi nurodytos sąlygos yra privalomos ir lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus (o ne kitų asmenų ar viešąjį interesą) pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos ir (ar) kiti perkančiosios organizacijos priimti sprendimai, atlikti veiksmai. Tačiau svarbu pažymėti, kad tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju – pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, įskaitant, bet neapsiribojant, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. Atsižvelgiant į nurodytus aspektus, praktikoje neretai kyla toliau nurodomi klausimai.

Ar tiekėjas, kurio pasiūlymas yra galutinai (įsiteisėjusiu teismo sprendimu) atmestas, turi teisę ginčyti kitų tiekėjų pasiūlymus / jų vertinimo teisėtumą?

Pagal bendrąją taisyklę tiekėjų teisinis suinteresuotumas gali apimti ir iš viešojo pirkimo procedūrų teisėtai pašalintų tiekėjų teisę ginčyti konkurentų pasiūlymų vertinimą. Tačiau, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tokio tiekėjo teisinio suinteresuotumo turėjimo / neturėjimo, turi būti įvertinta, koks galutinis rezultatas gali būti pasiektas išnagrinėjus bylą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aptariamu atveju teisinis suinteresuotumas yra pripažįstamas tik tuomet, jeigu ieškovui sėkmingo teismo proceso atveju pavyktų pasiekti viešojo pirkimo procedūrų pabaigą tikintis naujos viešojo pirkimo procedūros inicijavimo.

Taigi, iš viešojo pirkimo procedūrų galutinai pašalintam tiekėjui pakanka ginčyti laimėtojo pasiūlymo vertinimą, tik jei palankaus teismo proceso atveju tai potencialiai suponuotų poreikį atlikti naują viešojo pirkimo procedūrą. Atitinkamai, kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas (įrodymas) iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip subjektinių teisių įgyvendinimas, todėl teismo atskirai neginamas.

Ar tiekėjas, kurio pasiūlymas yra žemesnėje nei 2-oje pasiūlymų eilės vietoje, turi teisę ginčyti pirkimo laimėtojo pasiūlymą?

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir toks tiekėjas, kurio pasiūlymas yra, pavyzdžiui, 4-oje pasiūlymų eilės vietoje, turi teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo laimėtojo pasiūlymą, kadangi, patenkinus tiekėjo ieškinį, tiekėjo pasiūlymas pakiltų į aukštesnę pasiūlymų eilės vietą, o, tiekėjui nuginčijus ir kitus aukštesnėse pasiūlymų eilės vietose esančius pasiūlymus, tiekėjas galėtų būti pripažintas pirkimo laimėtoju. Tokiu atveju, net ir susiklosčius situacijai, kai ginčijamas pasiūlymas ginčo metu būtų atmestas kitu pagrindu ir jo teisėtumo vertinimas pagal tiekėjo ieškinį prarastų teisinę reikšmę, tai nereikštų ieškovo materialaus teisinio suinteresuotumo praradimo, nes jo, siekusio iš pirkimo pašalinti konkretų tiekėją, interesai būtų iš esmės patenkinti (nors ir kitu pagrindu), nepriklausomai nuo tokios bylos procesinės baigties (ieškinio patenkinimo ar bylos nutraukimo).

Ar, tiekėjui inicijavus peržiūros procedūrą dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo, pirkimo procedūrų pasibaigimas lemia ir tiekėjo teisinio suinteresuotumo praradimą?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiekėjai išsaugo teisinį suinteresuotumą, nepriklausomai nuo teisminio ginčo nagrinėjimo metu viešojo pirkimo procedūrose naujai atsiradusių aplinkybių. Tiekėjas, inicijavęs peržiūros procedūrą dėl viešojo pirkimo sąlygos teisėtumo, nepraranda teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus net ir tais atvejais, kai to paties pirkimo procedūros pasibaigė įstatymo pagrindu atmetus visus pasiūlymus, nebent būtų aiškiai nustatyta, kad naujas pirkimas nebus skelbiamas.

Taigi, tiekėjai, prieš kreipdamiesi į teismą dėl galimai pažeistų teisinių interesų gynybos, pirmiausia turėtų pasitikrinti ir atsakyti sau į klausimą, ar konkrečiu atveju turi teisinį suinteresuotumą. Tik tokiu atveju, jeigu atsakymas yra teigiamas, tiekėjas, laikydamasis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų, gali pasinaudoti teismine savo galimai pažeistų teisėtų interesų gynyba.

Dovilė Jankauskytė, advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė