Dar kartą apie kvalifikacijos reikalavimą turėti teisę verstis atitinkama veikla

Pastaruoju metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija priėmė precedentinę nutartį, kuria teismas ėmėsi tobulinti anksčiau suformuotos teismų praktikos, susijusios su tuo, kaip turi būti įgyvendinamas ir vertinamas kvalifikacijos reikalavimas viešuosiuose pirkimuose, skirtas teisei verstis pirkimo sutarties įvykdymui reikalinga veikla.

Kaip žinia, Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia perkančiosioms organizacijoms reikalauti, kad tiekėjai įrodytų, jog jie turi teisę verstis veikla, kuri yra būtina viešo pirkimo sutarčiai įvykdyti.

Siekdami įtvirtinti šį reikalavimą konkurso sąlygose, pirkimų organizatoriai paminėdavo tik patį reikalavimą, t.y. nurodydavo, kad dalyvis turi turėti teisę užsiimti „reikiama veikla“, šio reikalavimo plačiau nedetalizuojant.

LAT, reaguodamas į tai, anksčiau buvo suformavęs taisyklę, kad tais atvejais, kai konkretūs reikalavimai nėra detalizuoti, reikalinga vertinti, kokie reikalavimai gali būti aktualūs viešo pirkimo sutarčiai įvykdyti ir juos taikyti.

Teismas buvo išaiškinęs, jeigu kvalifikacijos duomenų lentelė neatsako į šį klausimą, reikia vertinti techninę specifikaciją, sutarties projektą, taip pat visus bendruosius ir specialiuosius teisės aktus, kuriuose atitinkami reikalavimai konkrečiai veiklai yra reglamentuojami (detalizuojami). Tokia praktika sąlygojo kelias problemas.

Pirma, perkančiosios organizacijos nedetalizuodavo visų reikalavimų kvalifikacijos duomenų lentelėje, vėliau aiškindamos, kad juos reikėjo „įskaityti“ kitose pirkimo sąlygų arba teisės aktų vietose.

Taigi, tai menkindavo teisinį tikrumą tų asmenų, kurie preciziškai skaitydavo kvalifikacijos reikalavimus ir juos įgyvendindavo teikdami pasiūlymą.

Antra, tai sudarė prielaidas daugeliui perkančiųjų organizacijų atmesti gerų pasiūlymų remiantis vien tuo, kad sąžiningas tiekėjas, nors ir dėjo pastangų, nesugebėjo įskaityti konkurso sąlygų atitinkamame priede reikalavimo, kuris turėjo būti suprastas kaip reikalavimas kvalifikacijai, susijęs su to dalyvio teise verstis veikla.

Galiausiai, praktikoje pasitaikydavo daug situacijų, kad tiekėjo pasiūlymas atmetamas dėl to, kad jis, galintis statyti konkurso sąlygose nurodytą statinį, neturi atestato pavojingoms atliekoms išvežti, nors tokio reikalavimo nebuvo, tačiau apie tokių atliekų išvežimą buvo užsiminta konkurso sąlygų šalutiniuose, aprašomuosiuose dokumentuose.

Taigi, šios problemos įsišaknijo, ypač statybos bei projektavimo darbų viešuosiuose pirkimuose ir LAT ėmėsi jas spręsti. Pirmiausia, teismas išaiškino, kad perkančiosios organizacijos gali tik tikrinti tiekėjų teisę verstis veikla, kaip nustatyta kituose teisės aktuose (pavyzdžiui, Statybos įstatyme, STR‘uose ir pan.), tačiau negali sukurti kokybiškai naujų reikalavimų – nei šios teisės susiaurinti, nei praplatinti.

Kitais žodžiais tariant, jei tiekėjo ar jo personalo turimi atestatai (sertifikatai ar pan.) pagal specialiuosius teisės aktus jam suteikia teisę verstis tam tikra veikla, perkančiosios organizacijos negali iškelti papildomų reikalavimų tiekėjui, jo personalui, jų abiejų pajėgumo įgijimo įrodinėjimui ir pan., o privalo patikrinti, ar turima teisė verstis tokia veikla atitinka galiojantį teisinį reguliavimą. Remdamasis šiais motyvais, LAT nurodė tokias viešųjų pirkimų proceso taisykles:

• Tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti (VPĮ 34 straipsnis), reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos;
• reikalavimų tiekėjų teisei verstis veikla nustatymui ir atitikties jiems vertinimui negali daryti įtakos perkančiosios organizacijos poreikiai, pirkimo objekto specifika ir kitos panašios priežastys; perkančiosios organizacijos privalo patikrinti, ar tiekėjų pagal specialiuosius teisės aktus įgyti atestatai (jei jie reikalingi) ar kiti teisę veikti suteikiantys dokumentai pakankami ir leistini tiekėjo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti;
• viešųjų konkursų sąlygos, dėl kurių tiekėjas negali pagrįsti teisės sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutarties, nors tokia jo teisė išplaukia iš bendrųjų ar specialiųjų teisės aktų nuostatų yra neteisėtos, neproporcingos, nepateisinamos jokiais pagrindais; dėl tokių pirkimo sąlygų teismai turėtų spręsti savo iniciatyva.

Taigi, jeigu tiekėjas yra atestuotas ypatingos paskirties statinių statybai pagal konkrečią kategoriją, tai jam neturi būti kliūčių dalyvauti bendros paskirties statinių statybos konkursuose ir pan. Kita dalis teismo išaiškinimų yra skirta perkančiųjų organizacijų pareigų apibrėžimui, esant apibūdintoms situacijoms.

Kasacinis teismas įtvirtino tokias taisykles:

• perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo;
• jei viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą (VPĮ 34 straipsnis) tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus;
• tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisės verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų);
• jei teismo procese paaiškėja, kad perkančioji organizacija, neleisdama tiekėjui ištaisyti pirmiau nurodyto trūkumo, jo pasiūlymą atmetė (arba pripažino tinkamu), teismas privalo savo iniciatyva tokį perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei ją įpareigoti iš naujo įvertinti ūkio subjekto pasiūlymą, prieš tai jam leidžiant per protingą laiką ištaisyti dėl pirkimo sąlygų turinio atsiradusį pasiūlymo trūkumą.

Kaip matyti, pagrindinė viešųjų pirkimų tvarkos naujiena yra ta, kad perkančiosios organizacijos yra įpareigojamos leisti ne tik pateikti papildomus dokumentus dėl teisės verstis veikla kvalifikacijos įrodymo, bet ir po pasiūlymo pateikimo termino rasti papildomus subrangovus arba jungtinės veiklos partnerius, kurie yra reikalingi sutarčiai įvykdyti.

Atkreipiamas dėmesys į keletą svarbių aspektų.

Pirma, nurodytos taisyklės taikomos tik tais atvejais, kai kalbama apie kvalifikacijos reikalavimą, susijusi su teise verstis veikla.

Antra, kalbama apie situacijas, kur perkančiosios organizacijos neapibrėžė pirkimo sąlygose išsamiai reikalavimų dėl konkrečios teisės verstis veikla ir viešo pirkimo proceso metu paaiškėjo, kad ji reikalavo papildomos kvalifikacijos ir ją įrodančių dokumentų (atestatų ir t.t.).

Tokiu atveju tiekėjai turės praktiškai neribotas galimybes savo kvalifikaciją papildyti.

Dr. Deividas Soloveičik, advokatų kontoros „Cobalt“ partneris

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nuomones/d-soloveicikas-dar-karta-apie-kvalifikacijos-reikalavima-tureti-teise-verstis-atitinkama-veikla.d?id=74025158