COBALT sėkmingai atstovavo klientui rezonansinėje byloje dėl COVID-19 testų įsigijimo

COBALT sėkmingai atstovavo klientui „Bona Diagnosis“ UAB rezonansinėje byloje dėl COVID-19 testų įsigijimo. Vilniaus apygardos teismas paskelbė sprendimą civilinėje byloje dėl pandemijos pradžioje įsigytų greitųjų antigenų testų pirkimo. Generalinė prokuratūra reikalavo pripažinti sudarytą sutartį negaliojančia ir sugrąžinti į valstybės biudžetą beveik 4 000 000 Eur. Teismas Generalinės prokuratūros ieškinį iš esmės atmetė.

Byloje iš esmės buvo sprendžiamas klausimas dėl teisinės atsakomybės už pirkimo rezultatus paskirstymo tarp perkančių organizacijų ir tiekėjų. Generalinė prokuratūra įrodinėjo, kad visa atsakomybė už netinkamai įvykdytą pirkimą, turi tekti tiekėjams.

Su tokia pozicija Teismas nesutiko.

Už pirkimo procedūrų vykdymą, visų pirma, yra atsakinga perkančioji organizacija – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

Teismas sprendė, kad įstatymas nustato pareigą perkančiajai organizacijai, o ne tiekėjams, tinkamai organizuoti ir vykdyti viešojo pirkimo procedūras. Todėl, net ir nustačius, kad vykdant pirkimą, buvo padaryti pažeidimai, atsakomybė už pirkimo procedūrų skaidrumą bei rezultatus, negali būti perkeliama tiekėjams.

Vis dėl to teismas atkreipė dėmesį, kad tam tikrais atvejais, tiekėjai taip pat gali būti laikomi atsakingais už pirkimo rezultatą, tačiau tik tuomet, kai jie elgiasi iš esmės nesąžiningai, pažeidžia socialiai atsakingo tiekėjo reikalavimus.

Kadangi nėra jokių įrodymų, kad tiekėjai būtų bandę įtakoti pirkimo rezultatus, tyčia klaidinę perkančiąją organizaciją, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju socialinės atsakomybės ir VPĮ numatytos perkančiosios organizacijos racionalaus lėšų panaudojimo pareigos perkėlimas pelno siekiančiam subjektui būtų neproporcingas ir prieštarautų laisvosios rinkos veikimo principams.

Svarbu tai, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos sprendimus teismas ne tik formaliai įvertino kaip neteisėtus, tačiau ir skyrė 20 000 Eur baudą.

Teismas atmetė Generalinės prokuratūros argumentus, kad įsigytų testų kaina buvo neracionali ar ekonomiškai nepagrįsta

Teismas sprendė, kad byloje yra surinkti priešingi įrodymai, patvirtinantys, jog analogiškų testų kaina tuo metu buvo panaši. Vertinant kainos pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, kad nei sudarant, nei vykdant sutartį pirkėjas nereikalavo, kad pardavėjas pagrįstų jo pasiūlytą kainą, dėl pasiūlymo nesiderėjo. Pardavėjai yra privatūs pelno siekiantis asmenys. Taigi sutarties kaina nustatoma laisvu šalių susitarimu ir tiekėjas negali būti atsakingas už pasiūlytą kainą, jei kita šalis su tokia sąlyga sutiko, tuo labiau, perkančiajai organizacijai ir SAM turint kitų alternatyvių pasiūlymų. Be to, kainos pagrįstumo įvertinimas, pasibaigus viešojo pirkimo sutarčiai, prieštarautų verslo bei sutarčių sudarymo laisvės principams.

Kadangi COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti rinka, skirtingai nuo vaistų tiekimo rinkos, yra valstybės nereguliuojama. Nereguliuojamos rinkos sąlygomis kainų lygį lemia paklausos ir pasiūlos santykis. Pavieniai pirkėjai moka skirtingas kainas už tą patį produktą. Rinkos vertė – tai kaina, už kurią pirkėjas sutiktų pirkti, o pardavėjas sutiktų parduoti objektą, neveikiant išoriniam spaudimui ar iškreipiančioms aplinkybėms. Generalinė prokuratūra neįrodinėjo kokio nors spaudimo, nesąžiningo pardavėjo poveikio sudaryti su juo viešojo pirkimo sutartį. Be to, teismas pažymėjo, kad

Teismas pabrėžė, kad už valstybės turto racionalų panaudojimą viešajame pirkime dalyvaujantys tiekėjai nėra atsakingi. Šioje byloje svarbu tai, kad perkančioji organizacija žinojo, kad rinkoje yra pigesnių pasiūlymų, tačiau laisva valia sutartį sudarė.

Galiausiai, valstybė ne tik įsigijo testus, tačiau juos aktyviai naudojo. Teismas pabrėžė, kad kai perkančioji organizacija nesidomi kainos pagrįstumu, nesidomi iš ko susideda kaina, kokia yra pelno dalis ir su siūloma kaina sutinka, tokia kaina negali būti pripažinti prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai.

Šis teismo sprendimas reikšmingas toliau formuojant praktiką, kad perkančiosios organizacijos ir valstybė, negali perkelti atsakomybės tiekėjams už netinkamai organizuotas viešojo pirkimo procedūras. Vis dėl to, tais atvejais, kuomet tiekėjas yra akivaizdžiai nesąžiningas, piktybiškai naudojasi perkančiosios organizacijos klaidomis arba ją klaidina, teisinė atsakomybė už pirkimo rezultatus ir tiekėjo gautą naudą, gali kilti.

Svarbu ir tai, kad teismas formuoja pagrįstą teisinę praktiką, kad tiekėjams negali būti perkeliama atsakomybė už racionalų valstybės asignavimų naudojimą. Už valstybės skirtų lėšų tinkamą panaudojimą, įsigyjamų prekių kaina visų pirma atsako pirkėjas – valstybės arba savivaldybės institucija.

Kliento interesams atstovavo, reikiamus dokumentus rengė COBALT partneris, advokatas Dr. Deividas Soloveičik, vadovaujantis teisininkas Teisutis Jasiulionis ir COBALT asocijuota teisininkė Gabrielė Radžiūtė.