Pokyčiai nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu. Ar pas notarą išsiskirti bus greičiau ir paprasčiau?

Jau ne vienerius metus Lietuvos statistiniai duomenys rodo, kad šalyje beveik kas antra sudaryta santuoka išyra. Santuokos nutraukimui sutuoktiniams neturint nepilnamečių vaikų bei susitarus dėl bendro turto bei įsipareigojimų padalijimo, nuo 2023 m. sausio 1 d. pakaks kreipimosi į notarą. Kaip šie pokyčiai bus įgyvendinti ir ką būtina žinoti besiskiriantiems asmenims, jų teisininkams bei mediatoriams?

Lietuvos teismų krūvis – vienas didžiausių Europoje

Nors pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas bendras civilinių bylų, taip pat ir bylų dėl santuokos nutraukimo, skaičiaus mažėjimas, pagal gaunamų civilinių bylų skaičių Lietuvos teismai išlieka vieni didžiausią darbo krūvį turinčiais Europos Sąjungoje. Iš dalies tai nulemia būtinybė kreiptis į teismą net ir tais atvejais, kai tarp šalių nėra ginčo, o bylos, kuriose teismas nesprendžia teisinio ginčo, kasmet sudaro beveik pusę visų apylinkių teismų išnagrinėtų civilinių bylų. Vienas svarbiausių pavyzdžių – santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutarimu.

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, santuokos nutraukimo bendru sutarimu skaičius pastaraisiais metais viršija 7 500 bylų per metus. Viena vertus tai rodo, kad vis daugiau porų, nusprendusių sukti skirtingais keliais, siekia tą padaryti taikiai. Kita vertus, prie to ženkliai prisideda ir nuo 2020 m. šeimos ginčuose taikoma privaloma mediacija, kurios metu profesionalus mediatorius padeda besiginčijantiems sutuoktiniams susitarti taikiai. Vien tokios bylos ženkliai apkrauna teismus jiems nebūdinga funkcija, didina laiko ir finansines sąnaudas sutuoktiniams bei valstybei, todėl skatina įstatymo leidėją ieškoti efektyvesnės šio teisinio klausimo sprendimo tvarkos.

Daugiau funkcijų notarams

Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis dalijosi, kad „nuo 2023-ųjų pradžios Lietuvos notarų laukia naujovė – teisė įforminti santuokos nutraukimą, kai sutuoktiniai dėl to sutaria, metus negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, neturi nepilnamečių vaikų. Ši nauja notaro funkcija suteiks galimybę asmenims išsiskirti greičiau, nevarstant teismo durų, mano nuomone, ir oriau, ir žinoma – konfidencialiau. Viena vertus, ši funkcija nėra tradicinis notarinis veiksmas, kita vertus, skyrybų įforminimas nėra ir visiškai svetimas, nebūdingas notaro specifikai. Juk kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje notarai skyrybų nutraukimą sėkmingai formina jau pastarąjį dešimtmetį, be to, notaras gerai pažįstamas su šeimos turtiniais santykiais – tvirtina vedybų ir turto padalinimo sutartis.“

2022 metų lapkritį „Vilmorus“ atliktos sociologinės apklausos duomenimis, notarais pasitiki 68 procentai Lietuvos gyventojų. Lietuvos notarų rūmų prezidentas pastebi, kad „kaip ir dėl daugelio notarams priskiriamų naujų funkcijų, laikomės nuomonės, jog tai gero notarų darbo ir Valstybės pasitikėjimo jais didėjimo rezultatas. Kaip ir į visas savo atliekamas funkcijas, į skyrybų įforminimą žiūrėsime atsakingai ir kruopščiai, juo labiau, kad teks kaupti patirtį, formuoti vieningą praktiką. Notarų rūmai tam notarus jau ruošia. Surengtas šiai temai skirtas kvalifikacijos kėlimo seminaras, mūsų tinkluose paskelbta atitinkamos metodinės medžiagos.“

Po Naujųjų metų bendru susitarimu nutraukti santuokos – pas notarą

Iki pristatomų pataisų įsigaliojimo, Lietuvoje santuoką, tiek esant tarp sutuoktinių ginčui, tiek ir jiems sutarus bendru sutarimu dėl visų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nutraukti galėjo tik teismas. Sutuoktiniams pavykus susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių patiems, advokatų ar mediatorių pagalba teismui jie turėjo pateikti jų abiejų valią atspindinčią Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurioje privalu padalyti sutuoktinių bendrą turtą ir turimus įsipareigojimus, o jei  sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, būtina aptarti ir visus juos liečiančius klausimus, esant poreikiui išspręsti sutuoktinių vienas kito išlaikymo, pavardžių ir kitus klausimus. Būtent šios sutarties tvirtinimo teisė, esant tam tikroms sąlygoms, naujausiais įstatymų pakeitimais nuo 2023 m. sausio 1 d. suteikiama notarams. Tiesa, išsiskirti pas notarą galės tik tie sutuoktiniai, kurie daugiau negu vienerius metus netvarko bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neturi nepilnamečių vaikų.

Kreipiantis į savo nuožiūra pasirinktą notarą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, sutuoktiniams reikės pateikti rašytinį patvirtinimą, kad jie atitinka prieš tai paminėtas sąlygas, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įrodymus, kad apie kreipimąsi į notarą dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai informavo visus bendrus kreditorius, jei sutuoktiniai tokių turi.

Advokatų kontoros COBALT advokatė Renata Cibulskienė atkreipia dėmesį, kad „sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys išliks toks pats. Norėdami nutraukti santuoką sutuoktiniai turi aptarti tarpusavio išlaikymo klausimus, savo turtines teises ir pareigas, taip pat pasidalinti bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą. Analogiškai santuokos nutraukimui teisme, notaras netvirtins sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei ji prieštaraus viešajai tvarkai ar iš esmės pažeis vieno iš sutuoktinių teises.“

Santuokos nutraukimo procesas taps spartesniu?

Advokatų kontoros COBALT advokatė Renata Cibulskienė teigia, kad procesas tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pas notarą paprastai bus spartesnis, tačiau nurodo, kad toks efektas bus tikėtinas ne visais atvejais. Pašnekovė atkreipia dėmesį į tai, kad „Teismui patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, teismo sprendimas įsigaliodavo po 30 d., tuo tarpu notarui patvirtinus šią sutartį, ji įsigalios jau kitą darbo dieną. Bet tai nereiškia, kad sutuoktiniai bet kuriuo atveju galės nutraukti santuoką per porą dienų. Jei sutuoktiniai sutartyje aptars bendro turto padalijimo klausimus, sutuoktinių kreditoriai turės teisę reikšti prieštaravimus dėl sutarties nuostatų ir tam jie turės 30 dienų. Tuo laikotarpiu notaras sutarties netvirtins“.

Advokatė Renata Cibulskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad  skirsis notaro ir teismo patvirtintų santuokos nutraukimo pasekmių sutarčių priverstinio vykdymo tvarka. Pasak Renatos Cibulskienės, „kartais sutartį dėl  santuokos nutraukimo pasekmių tenka vykdyti priverstinai, jei, pavyzdžiui, nesumokama sutartyje numatyta kompensacija. Teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra priverstinai vykdoma kaip ir kiti teismo sprendimai, pateikus antstoliui teismo sprendimo vykdomąjį raštą, kuris išduodamas paprastai ir greitai. Tuo tarpu notaro patvirtintos sutarties dėl nutraukimo pasekmių priverstinis vykdymas gali užtrukti. Norint priverstinai įvykdyti notaro patvirtintą sutartį, reikės gauti notaro vykdomąjį įrašą. Notarui atsisakius atlikti vykdomąjį įrašą, teks vis tiek kreiptis į teismą.“

Naujovės galimas poveikis privalomosios mediacijos institutui

Nuo 2020 m. sausio 1 dienos prieš kreipiantis į teismą su šeimos ginču būtina pasinaudoti įstatyme numatyta privaloma išankstine šeimos ginčų sprendimo ikiteismine tvarka – mediacija. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas jau keletą metų sudaro sutuoktiniams galimybę padedant profesionalams  susitarti dėl santuokos sutraukimo sąlygų taikiu būdu, kad dėl santuokos nutraukimo galiausiai būtų galima kreiptis bendru sutuoktinių sutarimu ir taip besiskiriantys išvengtų ilgai trunkančio ir brangiai kainuojančio santuokos nutraukimo ginčo teisena.

MRU Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorijos vadovė prof. dr. Agnė Tvaronavičienė nurodo, kad „numatomi pokyčiai, jei tik nesukels didesnių, nei iki šiol finansinių sąnaudų, turės teigiamą poveikį privalomajai mediacijai šeimos ginčuose. Paprastesnis mediacijos rezultato – taikaus susitarimo – formalizavimas yra didelis privalumas. Be to, daugelis Lietuvos notarų yra išklausę mediacijos mokymus, puikiai supranta ir vertina taikių susitarimų naudą buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiams. Tikėtina, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarčių tvirtinimo funkcija paskatins šalies notarus dar aktyviau įsilieti į mediatorių gretas, kas neabejotinai didins mediatoriaus profesijos pripažinimą ir prestižą“.

MRU doktorantės, mediatorės Indrės Korsakovienės manymu, privalomosios mediacijos institutas  jau tvirtai įsitvirtinęs Lietuvos šeimos ginčų sprendimo sistemoje ir džiugina pozityviais rezultatais: apie pusė privalomosios mediacijos būdu spręstų ginčų baigiasi taikiais susitarimais. Pašnekovė mediaciją įvardija kaip greitesnę ir pigesnę alternatyvą teismui, tačiau taip pat pažymi, kad iki pristatomų naujovių įsigaliojimo, net mediatoriaus pagalba radusios taikų sutarimą šalys teismo, deja, neišvengdavo. Įsigaliojus pokyčiams, pasak Indrės Korsakovienės, „ginčo šalims pavykus susitarti taikiai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, mediatorius galės nukreipti jas pas notarą, kur santuoka bus nutraukta sparčiau. Tikėtina, tai dar labiau paskatins sutuoktinius skirtis taikiai“.

Ar tikrai sumažės teismų darbo krūvis?

Taigi, nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys Civilinio kodekso pakeitimai sutuoktiniams, kurie neturi mažamečių vaikų ir yra susitarę dėl santuokos nutraukimo sąlygų, tikėtina, kad supaprastins santuokos nutraukimą bendru sutarimu. Vis tik Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis atsargiai vertina įstatymo leidėjo iškeltą tikslą sumažinti teismų krūvį. Pašnekovas nurodė, kad „teisės akademikai polemizuoja dėl šių naujų notaro funkcijų. Yra nuomonių, kad suteikus galimybę notarams įforminti skyrybas, pasakyta „B“, bet nepasakyta „A“, t. y., notarai turi turėti teisę patvirtinti ir santuokos sudarymą, kaip tai yra įteisinta, pvz., Estijoje. Vienas iš argumentų perduodant skyrybų įforminimą notarams buvo teismų krūvio mažinimas. Praktika parodys, kiek iš tikrųjų sumažės teismų darbo krūvis, kadangi sutuoktiniai santuoką nutraukti pas notarą galės tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms.“