Bręsta dar didesnis „Dyzelgeitas“ Europoje: ar pirkėjai Lietuvoje gali tikėtis kompensacijų?

Praėjusį savaitgalį Vokietijos dienraštis „Der Spiegel“ paskelbė, kad Europos Komisija (EK) pradėjo tyrimą dėl galimo automobilių gamintojų „Volkswagen“ (VW) (kuri taip pat valdo bendroves, gaminančias „Audi“ bei „Porsche“ automobilius), „Daimler“ („Mercedes-Benz“ ir „Smart“ automobilių gamintoja) ir „BMW“ galbūt sudaryto kartelio.  Ar šių automobilių pirkėjai galės kreiptis dėl žalos atlyginimo?

Nors EK šioje tyrimo stadijoje atsisakė detaliau komentuoti galimus įtarimus, „Der Spiegel“ šaltiniai atskleidžia, kad galbūt nuo pat 1990 m. vidurio šių automobilių gamintojų darbuotojai (apie 200) buvo įtraukti į dešimtis bendrų darbo grupių, kuriose buvo nuolatos tariamasi dėl praktiškai visų detalių techninių specifikacijų nuo stabdžių iki degalų emisijos sistemų, o tai galėjo lemti ir kainų derinimą.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog būtent dėl emisijos sistemų techninės specifikacijos klastojimo „VW“ vis dar turi didelių nemalonumų JAV, kuomet 2015 m. rudenį prasidėjo taip vadinamas „Dyzelgeito“ skandalas. Jo metu bendrovė pripažino, jog 11 mln. automobilių įdiegta programinė įranga leido klastoti automobilių taršos rezultatus jų bandymų metu. Už tai „VW“ turi sumokėti apie 20 mlrd. USD sumą, skirtą baudoms bei automobilių pirkėjų kompensacijoms padengti. Manoma, jog JAV „Dyzelgeito“ skandalo metu nustatyti faktai gali būti analogiški ir Europos atveju, o automobilių taršos rezultatų klastojimas jų bandymų metu galėjo būti nulemtas ne „VW“ vienašalių veiksmų, bet įtariamo kartelio tarp kelių iš didžiausių automobilių gamintojų Europoje.

Ar prisipažinimas sudarius kartelį padeda sutaupyti?

Dar pernai vasarą Vokietijos konkurencijos priežiūros institucijos pareigūnai atliko patikrinimus „VW“ koncerno patalpose, po kurių neoficialiai kalbama, jog „VW“ ir „Daimler“ prisipažino dėl dalies pažeidimų, siekdamos sumažinti jiems gresiančias baudas. Tuo tarpu „BMW“ gamintojas viešai neigia, bet kokį galimą dalyvavimą kartelyje.

Šioje situacijoje verta prisiminti ir praėjusių metų liepą EK paskelbtą sprendimą dėl vilkikų kartelio, kurį sudarę vilkikų gamintojai „MAN“, „Volvo/Renault“, „Daimler“, „Iveco“, ir „DAF“ bendrai buvo nubausti 2,93 milijardus eurų siekiančia bauda už kainų derinimą. „MAN“ buvo pirmoji, kuri prisipažino EK bei pateikė informaciją apie kartelį ir tokiu būdu buvo visiškai atleista nuo kelis šimtus milijonų grėsusios baudos. Tuo tarpu „Volvo/Renault“, „Mercedes-Benz“ vilkikų gamintoja „Daimler“ ir „Iveco“ tik vėliau pateikė prašymus atleisti nuo baudos (kartu su naudinga informacija) bei prisipažino, jog dalyvavo kartelyje, dėl to jų baudos buvo atitinkamai sumažintos 50%, 40% ir 20%. Tokie prisipažinimai kiekvienu atveju minėtiems vilkikų gamintojams leido sutaupyti net kelis šimtus milijonų eurų.

Tad ir šioje situacijoje, jei iš tiesų pasitvirtintų EK įtarimai, pirmieji prisipažinę automobilių gamintojai galėtų tikėtis būti atleisti nuo visos ar dalies baudos. Pirmasis prisipažinęs galėtų būti atleistas nuo visos baudos arba pusės jos dydžio. Vėliau pateikę prašymus atleisti nuo baudos (kartu su naudinga kartelinį susitarimą įrodančia informacija) ir pažeidimo pripažinimus, galėtų tikėtis baudų sumažinimo iki 40%. Tokie prašymai atleisti nuo baudos, žinoma, ženkliai pagreitintų EK tyrimo eigą. Be to, pažeidimus pripažinusios bendrovės už baudos sumažinimą įprastai neskundžia EK sprendimo, nes kitu atveju baudos sumažinimas nebūtų taikomas, o tai sutrumpina galimą tolimesnį procesą ES teismuose, kuris tokio pobūdžio bylose truktų ne vienerius metus.

Kita vertus, jei būtų nustatytas kartelinis susitarimas, prisipažinę automobilių gamintojai neišvengtų privačių ieškinių, kuriuos turėtų teisę pareikšti kiekvienas atitinkamos markės automobilio savininkas kartelio laikotarpiu įsigijęs automobilį iš minėtų gamintojų. Tačiau tuo atveju, kai bendrovės pateikia prašymus atleisti nuo baudos arba pareiškimą dėl pažeidimo pripažinimo, EK turi teisę neatskleisti šių dokumentų turinio, o tai gali apsunkinti žalos dydžio įrodinėjimą.

Ar „VW“, „Audi“, „Porsche“, „Mercedes-Benz“ bei „BMW“ pirkėjai galės kreiptis dėl žalos atlyginimo?

Jei EK atlikus tyrimą iš tiesų pasitvirtintų minėti įtarimai dėl galimo kartelio, kiekvienas „VW“, „Audi“, „Porsche“, „Mercedes-Benz“ ar „BMW“ automobilį iš gamintojų įsigijęs asmuo kartelio laikotarpiu (jei pasitvirtins „Der Spiegel“ skelbiama informacija, tai gali būti laikotarpis nuo 1990 m. vidurio iki 2017 m. vidurio), turės teisę kreiptis į atitinkamą automobilių gamintoją (jam nesutikus į teismą) dėl žalos atlyginimo, kurią pirkėjas galėjo patirti, sumokėdamas didesnę kainą nei esant įprastoms rinkos sąlygomis. Kokio dydžio kompensaciją už tai turėtų sumokėti automobilio gamintojas šiuo metu sunku pasakyti, nes kol kas Europoje dar pakankamai mažai bylų, susijusių su žalos atlyginimu dėl konkurencijos teisės pažeidimų.

Viename iš naujausių Prancūzijos mokslininko Jean-Fran?ois Laborde atliktų tyrimų dėl žalos dydžio kartelių bylose Europoje nustatyta, jog didžiausia žala vienoje iš bylų (kainos permoka atsiradusi dėl kartelio) siekė net 59%, tuo tarpu mažiausia – vos 1%. Tačiau šie atvejai išimtiniai ir, kaip rodo minėto tyrimo duomenys, bendras vidurkis, įvertinus naujausias 23 žalos, atsiradusios dėl sudaryto kartelio bylas, sudarė apie 16–23% kainos padidėjimą.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju reikia įrodinėti individualiai, o tai daryti atskirai kiekvienam automobilio pirkėjui gali būti sudėtinga ir net per brangu, todėl tokiose situacijose turėtų pasitarnauti grupinio ieškinio institutas. Tokia galimybe Lietuvos praktikoje dar nebuvo pasinaudota, tačiau tokio pobūdžio bylose tai leistų sutaupyti lėšas teisinėms išlaidoms ir pagreitintų procesą Taip pat žalos kompensavimo procesą turėtų palengvinti nuo šių metų į nacionalinę teisę perkeltos ES direktyvos dėl žalos atlyginimo nuostatos. Po vilkikų kartelio bylos dėl žalos atlyginimo, tikėtina, susiformuos aiškesnė praktika, kokio maždaug dydžio žalą ir per kokį laikotarpį pirkėjai galės prisiteisti iš kartelio dalyvių.

Kaip turėtų elgtis automobilių pirkėjai Lietuvoje?

Tad galiausiai kyla natūralus klausimas – kaip turėtų elgtis automobilių pirkėjai Lietuvoje? Šiame etape, kol vyksta tyrimas, jokių teisinių veiksmų atlikti dar nereikėtų. Tyrimas tik pradėtas, o galutinio sprendimo gali tekti palaukti net kelerius metus. Tačiau vis dėlto, rekomenduojama išsaugoti visus naujų automobilių pirkimo dokumentus, net ir tų, kurie buvo pirkti praėjusio amžiaus dešimtmetyje, nes pažeidimo laikotarpis gali siekti ir 1990 m.

Tuo atveju, jei EK tyrimas pasibaigtų taip, kad automobilių gamintojai būtų pripažinti sudarę kartelį, naujus automobilius įsigijusiems asmenimis, pirmiausia, reikėtų kreiptis į automobilio pardavėją, kuris gamintojų vardu gali siekti susitarti neteisminiu būdu, pasiūlant tam tikro dydžio kompensaciją. Tačiau, jei kompensacijos dydis atrodytų per mažas, būtų galima svarstyti alternatyvius kelius. Pavyzdžiui, būtų galima jungtis prie didesnės grupės asmenų, kurie dėl šiuo metu tiriamo kartelio patyrė žalą ir teikti grupinį ieškinį. Taip pat, remiantis JAV praktika, ateityje gali atsirasti organizacijos, kurios už tam tikrą sėkmės mokestį atstovaus visoje Europoje gyvenančius automobilių savininkus prieš gamintojus. Tad nors apie šios situacijos pabaigą galima tik spėlioti, bet svarbiausia nedelsti, jei paaiškės, jog kartelis buvo sudarytas – žalą prisiteisti bus galima tik per ribotą terminą.

Laurynas Juozapaitis, advokatų kontoros „Cobalt” asocijuotas teisininkas