Ar Taivanas paliko Lietuvą prie altoriaus, ar bendri projektai visgi bus?

Pirmojo šių metų pusmečio duomenys rodė gana didelį Taivano investuotojai susidomėjimą mūsų rinka. Šios šalies delegacijos į Lietuvą buvo atvykusios ne kartą – susitikimai vyko tiek su galimais investicijų taikiniais, tiek su kitais rinkos dalyviais, įskaitant investuotojus bei konsultantus.

Visgi, nepaisant dažnų vizitų ir viešai nurodomo galimo investicijų dydžio (200 mln. EUR Vidurio ir Rytų Europai, iš kurių 60-80 proc. būtų skirta Lietuvai, Čekijai ir Slovakijai) konkrečių investicijų ir labiau pasistūmėjusių sandorių kol kas nematome.

Viltis sukėlė lustai

Kai Lietuva dėl sprendimo leisti steigti Taivano atstovybę Vilniuje pernai susipyko su Kinija, daugelis vylėsi, kad Taivanas atsvers eksporto praradimus. Neslėpkime, daugiausia vilčių – nesvarbu, viešai įgarsintų ar slaptų, – visuomenė, verslo bendruomenė ir valdžia dėjo į puslaidininkių pramonę, kuria garsėja Taivanas.

Juk moderniausius – mažesnius nei 7 nanometrų technologijos – lustus iš esmės geba pagaminti tik dvi bendrovės pasaulyje – Taivano TSMC ir Pietų Korėjos „Samsung“.

Su taivaniečiais, kai jų delegacija buvo atvykusį į Lietuvą, šie klausimai aptarti. Taivano atstovai tarsi sutiko Lietuvai perduoti dalį žinių apie puslaidininkių gamybą – apmokyti dalį jau dirbančius specialistus ir į savo universitetus priimti tam tikrą skaičių studentų iš Lietuvos.

Kalbėta ir apie tam tikras mokymo ar mentorystės programas Lietuvoje, kad Taivane žinių įgiję lietuviai paskui galėtų jas perduoti jaunimui ir taip įsukti lustų pramonę namų rinkoje.

Rugsėjį Taivane lankėsi Lietuvos ekonomikos ir inovacijų viceministras su verslo delegacija – 17 įmonių, įskaitant aukštųjų technologijų pramonės atstovus iš lazerių ir biotechnologijų sektorių. Kol kas iš to naudos nedaug.

Visgi, sprendžiant iš to, ką kalba verslas ir skelbia žiniasklaida, keli konkretūs sandoriai yra, nors ir nebaigti. Štai daiktų interneto prietaisų gamybos bendrovė „Teltonika IoT Group“ neseniai paskelbė, kad derasi su neįvardijama Taivano bendrove dėl bendro projekto Lietuvoje. Grupės įkūrėjas ir savininkas Arvydas Paukštys nei galimų partnerių, nei projekto pobūdžio neatskleidė, tik užsiminė, kad derybos su taivaniečiais sunkios ir gali prireikti Vyriausybės pagalbos.

Partnerių Taivane surado ir „Axioma Metering“. Išmaniuosius skaitiklius gaminanti įmonė, užklupus elektronikos komponentų krizei ir nutrūkus eksportui į Kiniją, atsigręžė į Taivaną. Vietos verslininkai padėjo surasti lietuviams strateginių tiekimo partnerių šioje šalyje.

Tuo metu Elektrinių autobusų gamintoja „Vėjo projektai“ pranešė, kad su Taivano keleivinių ir krovininių transporto priemonių gamintoja „Tangeng Advanced Vehicles Co“ ketina kurti bendrą įmonę, kuri tobulintų elektrinio transporto bei baterijų modulių technologijas.

Dar nepažįsta rinkos

Taivano investicijų lėtumą, matyt, lemia įvairios priežastys. Viena iš jų gali būti ta, kad mūsų regionas taivaniečiams nėra gerai pažįstamas. Jie yra aktyvūs Azijos rinkoje, turi savo investavimo taisykles ir tradicijas. Bet tai, kas mums įprasta investavimo procesuose, nebūtinai įprasta ar žinoma jiems. Dėl to ne kartą vyko tiek gyvi susitikimai, tiek susitikimai per nuotolį su rinkos dalyviais – visa tai tam, kad potencialūs investuotojai geriau suprastų mūsų regioną ir čia vykdomų sandorių procesus.

Savo pristatymuose, viešai teikiamoje medžiagoje Taivano investuotojai nurodo, kur ir kaip norėtų investuoti Lietuvoje. Visgi, kiek esame susidūrę, tai daugiausia būdavo bendro pobūdžio informacija, o tikslesnių atsakymų į konkrečius klausimus pritrūkdavo. Tačiau tai, vėlgi, greičiausiai lemia žinių bei patirties investuojant Lietuvoje stoka.

Savaime suprantama, kad kiekviena šalis turi savų niuansų ir ypatumų, kuriuos vertina investuotojai. Visgi, kiek susiduriame su kitais užsienio investuotojais (Europos ar JAV), jie investuoja drąsiau ir greičiau. Ir jeigu dėl kokių nors teisinių kliūčių negali to padaryti, pakankamai lengvai prisitaiko prie vietos reikalavimų.

Taivano investuotojams linkėčiau labiau pasitikėti Lietuva. Kiekviena investicija turi savo rizikų, bet teisine prasme mūsų rinka yra pažengusi. Matome įvairių investavimo formų, imame gerąją praktiką iš labiau pažengusių rinkų ir pritaikome ją vietos reikalavimų.

Kuo baigsis Taivano auditai mūsų maisto pramonei?

Labai norėtųsi tikėti, kad Taivano investicijos anksčiau ar vėliau pasieks Lietuvos įmones. Nors, atrodo, kad naujieji mūsų partneriai ūpą iš dalies prarado. Gali būti, kad politiškai Lietuvos ir Taivano sąjunga atrodė gražiai. Bet pradėjus nagrinėti ekonominę perspektyvą, paaiškėjo, kad nelabai turime Taivanui ką pasiūlyti mainais į investicijas ir žinias apie puslaidininkių gamybą. Išskyrus, nebent, maisto pramonės produkciją.

Beje, šioje srityje bendradarbiauti sekasi visai neblogai. Netrukus po paskelbimo apie Taivano atstovybės Lietuvoje atidarymą, šioje šalyje ėmė populiarėti lietuviškas šokoladas, alus ir stipresni alkoholiniai gėrimai. Imta plačiau tartis dėl kitų maisto produktų.

Be to, Taivano ekspertai netrukus turėtų baigti prieš maždaug porą savaičių pradėtą Lietuvos mėsos gamintojų, ketinančių į Taivaną eksportuoti jautieną, auditą. Jei šios šalies veterinarijos ir augalų sveikatos specialistus patikrinimo rezultatai tenkins, mažiausiai trys Lietuvos įmonės galės pradėti eksportuoti mėsą į šią naują rinką.

Beje, Lietuvos maisto sektoriuje tai jau antras Taivano auditas. Šiemet liepos pabaigoje mūsų naujų partnerių ekspertai tikrino kiaušinių produktų, pieno ir žuvies produktų gamintojus. Savo produkciją į Taivaną eksportuoti siekia daugiau nei 20 Lietuvos maisto gamintojų.