Ar stiprės Konkurencijos taryba Lietuvoje?

Neseniai Europos Komisija (EK) skyrė 110 mln. eurų baudą socialinį tinklą „Facebook“ valdančiai bendrovei už tai, kad ji pateikė klaidinančią informaciją, 2014 metais EK nagrinėjant, ar išduoti leidimą koncentracijai „Facebook“ įsigyjant bendrovę „WhatsApp“.

Praeitą savaitę EK vyriausiasis konkurencijos ekonomistas Tommaso Valletti Oksforde vykusioje konferencijoje prasitarė, jog greitu metu bus priimti sprendimai dėl „Google“ veiksmų, kuri yra įtariama piktnaudžiavusi dominuojančia padėtimi net trijose skirtingose epizoduose.

Dar viena gerai žinoma bendrovė „Gazprom“ po šešerius metus trukusio EK tyrimo, kurį, beje, inicijavo Lietuva, artimiausiu metu taip pat gali sulaukti sankcijų už galimą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, jei EK nesutiks su „Gazprom“ priimtais papildomais įsipareigojimais, neleidžiančiais ateityje riboti konkurencijos gamtinių dujų rinkoje.

EK vis ryžtingesnė

Tai tik keletas pavyzdžių, kurie iliustruoja, jog šios kadencijos Konkurencijos reikalų komisarė Margrethe Vestager kartu su savo komanda iš tiesų demonstruoja tvirtą ir besąlyginę poziciją, jog konkurencijos teisės reikalavimų privalu laikytis visoms kompanijoms, kurios vykdo veiklą ES, nepriklausomai nuo jų dydžio ir įtakos pasaulyje. Nors kai kurie tyrimai buvo pradėti vadovaujant ankstesnių kadencijų komisarams, dabartinės kadencijos EK Konkurencijos direktoratui nestinga ryžto užbaigti didžiausius tyrimus.

Dar daugiau, kovo pabaigoje EK paskelbė, jog būtina imtis papildomų priemonių siekiant dar efektyviau užtikrinti konkurencijos teisę atskirose ES šalyse narėse. EK Europos Parlamentui bei Tarybai pateikė direktyvos projektą, kurį priėmus būtų išplėstos nacionalinių konkurencijos priežiūros institucijų teisės efektyviau atlikti tyrimus dėl įtariamų konkurencijos teisės pažeidimų, už padarytus pažeidimus skirti atgrasančio dydžio baudas bei esant reikalui baudas sklandžiai išieškoti net jei pažeidėjas įsisteigęs kitoje ES šalyse.

Kokią įtaką šie pasiūlymai galėtų turėti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos veiklai?

Pastaraisiais metais mūsų šalies Konkurencijos taryba dėl sparčiai gerėjusios veiklos kokybės gali lygiuotis ir į kolegas EK Konkurencijos direktorate, nes lyginant su turimais resursais, yra viena iš aktyviausių ir efektyviausių institucijų Lietuvoje. Jau dabar atlikusi ne vieną didelį ir sudėtingą tyrimą, kuomet buvo paskirtos milijonus eurų siekiančios baudos.

Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, lyginant su kai kurių kitų ES šalių panašiais įstatymais, numato ganėtinai platų spektrą teisių, kuriomis Konkurencijos taryba nuolat naudojasi atlikdama tyrimus dėl galimų konkurencijos teisės pažeidimų. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, turėdami teismo leidimą, gali įeiti ir patikrinti ūkio subjektą jo patalpose, peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jei saugomi), susipažinti su darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla ir t.t.

EK pasiūlymai

Jeigu būtų priimti EK pasiūlymai, matyt, bene daugiausiai naudos galėtų duoti praktiškai veikiantis ES šalių nacionalinių konkurencijos priežiūros institucijų bendradarbiavimo tinklas.

Visų pirma, aiškių bendradarbiavimo taisyklių ir papildomų teisių institucijoms nustatymas Europos Sąjungos mastu, leis efektyviau surinkti įrodymus, esančius kitose ES šalyse. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą daugelyje šalių nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos neturi teisinio pagrindo aktyviai dalyvauti ar tarpininkauti renkant įrodymus, jei į juos kreipiasi kitos šalies konkurencijos pažeidimus tiriantys pareigūnai. Taip pat šiuo metu ES šalyse galiojantys reguliavimai nenumato šalyje registruotoms įmonėms pateikti prašomą informaciją kitos šalies prašančiai institucijai, jei toje šalyje nėra oficialiai pradėtas tyrimas dėl galimo konkurencijos taisyklių pažeidimo. Tad pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą gali būti sudėtinga arba visai neįmanoma ištirti, pavyzdžiui, tarp skirtingose šalyse registruotų bendrovių sudarytą kartelinį susitarimą.

Dar vienas svarbus aspektas, ko siekia EK, – tai efektyvesnio baudų išieškojimo. EK pateiktame direktyvos pasiūlyme įtrauktos nuostatos leis ES valstybių narių institucijoms greičiau ir su mažesnėmis sąnaudomis išieškoti baudas kitose jurisdikcijose. Tai ypač aktualu, kai paskiriamos itin didelės baudos, o pažeidimą padariusios įmonės neregistruotos Lietuvoje arba jų didžioji dalis turto yra kitose ES valstybių narių teritorijose. Kaip pavyzdį, galima prisiminti praėjusių metų pabaigoje viešoje erdvėje paskelbtą informaciją apie tai, kad Konkurencijos taryba kreipėsi į antstolius dėl priverstinio „Gazprom“ paskirtos daugiau nei 34 mln. eurų siekiančios baudos ir palūkanų išieškojimo. Manytina, kad šis išieškojimo procesas tęsiasi iki šiol, nes paprastai Konkurencijos taryba skelbia apie didžiausių pažeidėjų sumokėtas baudas.

Galiausiai, svarstant EK pasiūlymus viešų konsultacijų metu, suinteresuotų šalių buvo ne tik išsakytas pritarimas diskutuoti dėl papildomų teisių konkurencijos priežiūros institucijoms, bet ir būtinybė užtikrinti konkurencijos teisės pažeidimais įtariamų ūkio subjektų didesnes procesines garantijas, t. y. aiškiai įtvirtintas pažeidimu įtariamų asmenų teises, kuriomis jie gali naudotis tyrimų metu.

Jei EK pasiūlymams pritartų Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba, tuomet direktyvos nuostatos į valstybių narių nacionalinę teisę turėtų būti perkeltos ne vėliau kaip per dvejus metus nuo direktyvos paskelbimo.

Laurynas Juozapaitis, advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuotas teisininkas