Ar kolegos pavadavimas atostogų metu turėtų būti papildomai apmokamas?

Liepos mėnuo yra pats atostogų įkarštis – visi skuba pailsėti prie jūros ar ežero arba išvykti į šiltus kraštus. Deja, kol vieni kolegos mėgaujasi atostogomis, likusiems dirbti dažnai reiškia papildomų užduočių vykdymą, daugiau įtampos, o kartais net ir viršvalandžius. Juk reikia įsigilinti į kolegos užduočių specifiką, atlikti pradėtus, tačiau neužbaigtus darbus, peržiūrėti į bendravimo su klientais ar tiekėjais istoriją ir atlikti panašius veiksmus. Todėl natūraliai kyla klausimas: ar iš tiesų už šį papildomą vargą neturėtų būti papildomai atlyginta?

Šiandienė situacija

Kad viršvalandžiai apmokami, žino kiekvienas, tačiau daug sunkiau atskirti, ar kolegos pavadavimas reiškia papildomą darbą. Neretai, ar darbas turėtų būti papildomai atlyginamas, sprendžiama vertinant jo trukmę – jei darbo diena baigėsi vėliau nei numatyta grafike (pavyzdžiui, 19 val. vietoj 18 val.), apmokama už viršvalandinį darbą, tačiau jei darbo diena baigėsi, kaip numatyta grafike (18 val.), joks papildomas apmokėjimas nesiūlomas. Be to, dažnai darbo pareigų apraše ar panašiame dokumente būna nurodyta, jog viena iš pareigų yra pavaduoti atostogaujančius ar sergančius kolegas. Deja, ne visuomet yra teisinga darbo trukmę laikyti pagrindiniu vertinimo kriterijumi.

Papildomas darbas = viršvalandžiai?

Darbo kodekse papildomas darbas apibrėžiamas kaip darbuotojo vykdoma papildoma, darbo sutartyje anksčiau nesulygta funkcija. Papildomas darbas gali būti atliekamas laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (darbo funkcijų jungimas) arba atliekamas tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (darbo funkcijų gretinimas). Kadangi papildomas darbas gali būti atliekamas ir tuo pat laiku, kaip ir pagrindinis darbas (pavyzdžiui, nuo 9 val. iki 18 val.), darbo laiko trukmė nėra geriausias vertinimo kriterijus sprendžiant, ar darbuotojas iš tiesų dirba papildomai. Darbuotojas gali dirbti papildomą darbą net ir nedirbdamas viršvalandžių.

Darbo kodekso reikalavimai 

Darbo kodekse numatyta, jog papildomą darbą privalu papildomai apmokėti. Šiam darbui nustatyti ir kiti reikalavimai: darbdavys ir darbuotojas jiems priimtina forma turėtų sudaryti susitarimą dėl papildomo darbo, sutarti tokio darbo apimtį valandomis, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija ir kitas svarbias sąlygas. Tačiau vien tai, kad susitarimas nėra sudarytas, nereiškia, jog darbuotojas papildomo darbo neatlieka – galimai toks darbas atliekamas pažeidžiant Darbo kodekse nustatytus reikalavimus.

Kada kolegos pavadavimas turėtų būti apmokamas?

Taigi, kyla klausimas: kaip atskirti, ar kolegos pavadavimas reiškia papildomą darbą, už kurį turi būti papildomai atlyginta?

Pirmiausia, reikėtų įvertinti savo ir pavaduojamo kolegos pareigas ir funkcijas. Ar jos identiškos? Jei Jūsų ir pavaduojamo kolegos pareigos ir/ar funkcijos visiškai skiriasi, greičiausiai atliekamas papildomas darbas. Tokioje situacijoje neišgelbės net sutarties įrašas, kad privalote pavaduoti kolegas jų atostogų ar ligos metu. Vis tik, papildomai neturėtų būti apmokama, jei pavaduojant kolegą Jums leidžiama savo pagrindines funkcijas vykdyti proporcingai mažiau ir bendras darbo krūvis nepadidėja.

Jei Jūsų ir pavaduojamo kolegos pareigos ir funkcijos, nurodytos darbo sutartyje ar pareigų apraše yra identiškos, reikėtų vertinti, ar faktiškai atliekamas Jūsų ir kolegos darbas taip pat nesiskiria. Neretai pareigų aprašai būna itin platūs ir apima kelias funkcijas (pavyzdžiui, vadybininkas-vairuotojas-ekspeditorius), tačiau faktiškai atliekamos funkcijos daug siauresnės (pavyzdžiui, atliekamos tik vairuotojo funkcijos). Jei darbuotojas neatliko tam tikrų pareigų apraše nustatytų funkcijų ilgą laiką (pavyzdžiui, vadybininko ir ekspeditoriaus funkcijų), tai galėtų reikšti darbo funkcijos pakeitimą, kuris įvyko konkliudentiniais veiksmais, t.y. abiem šalims vykdant veiksmus, kurie patvirtina pokytį, tačiau nepasirašant konkretaus dokumento. Jei darbuotojas, kurio pareigų aprašas nustato vadybininko-vairuotojo-ekspeditoriaus funkcijas atlieka tik vairuotojo darbą ir privalo pavaduoti kolegą, kuris turėdamas tokį pat pareigų aprašą vykdo vadybininko-ekspeditoriaus funkciją, tokia situacija galėtų būti vertinama kaip papildomas darbas.

Jei faktiškai atliekamas Jūsų ir kolegos darbas nesiskiria, reikėtų vertinti, ar nepadidėjo darbo mastas. Remiantis oficialiu Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimu, tapačių darbo funkcijų atlikimas toje pačioje darbovietėje, pavyzdžiui, viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, galėtų būti traktuojamas kaip darbo masto padidinimas. O darbo krūvio (apimties, normų) padidinimas, turi būti garantuojamas proporcingai didesniu, palyginti su nustatyta norma, apmokėjimu.

Žinoma, atliekant paslaugų teikimu paremtą darbą būna itin sunku nustatyti, ar darbo krūvis padidėjo ir ar vykdomas papildomas darbas, tačiau aukščiau nurodyti kriterijai galėtų būti pagrindas diskusijai su darbdaviu apie geresnį kolegų pavadavimo proceso organizavimą ar papildomą atlygį.

Advokatų kontoros „Cobalt” vyresnioji teisininkė Jovita Valatkaitė