Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis, kad artėjantis ruduo gali pažerti įvairių iššūkių. Jų akivaizdoje vienas svarbiausių klausimų verslui yra žinoti, kur ir kaip gauti labiausiai poreikius atitinkantį finansavimą. Gerai, kad Lietuvoje pastaruoju metu atlikti tam tikrų teisės aktų pakeitimai, kiek palengvinantys finansavimo klausimus.

Įkeitimas internetu

Kol papildomos lėšos yra reikalingos tik einamiesiems darbams ir reikiamo finansavimo dydis koreliuoja su įmonės turimu turtu, ji gali lengviau pritraukti skolintojus, pasiūliusi užstatą. Gera žinia ta, kad po 2022 m. sausį įvykdytos registrų pertvarkos atsirado galimybė kilnojamojo turto ir turtinių teisių įkeitimo sandorius sudaryti internetu, prisijungus prie Registrų centro savitarnos. Tiesa, tam visos šalys (kreditorius, skolininkas, įkaito davėjas) turi turėti kvalifikuotus elektroninius parašus.

Tokiu atveju šalims nereikia derinti su notaru visiems tinkamo meto susitikimui ir gaišti jame laiko. Sudarant įkeitimo sandorį informacinių technologijų (IT) priemonėmis galima įkeisti tiek vieną, tiek kelis objektus, reikalavimo teises, lėšas banko sąskaitoje ir panašiai. Sistema leidžia nustatyti ir papildomas šalių sutartas sąlygas bei reikalavimus. Visoms šalims pasirašius įkeitimo sandoris yra registruojamas Sutarčių ir teisių suvaržymų registre.

Vertybiniai popieriai

Jeigu finansavimas reikalingas stambesniems projektams, vertėtų apsvarstyti galimybę išleisti vertybinių popierių – obligacijų ar papildomą akcijų emisiją. Tam dabar yra tinkamas metas, nes pernai INVEGA patvirtino priemonę, skirtą kompensuoti dalį sanaudų, patiriamų išleidžiant ir įtraukiant į biržos sąrašus vertybinius popierius. Kvietimas teikti paraiškas dar yra ir bus atviras kol bus paskirstytos visos lėšos arba kvietimas bus sustabdytas.

Ši priemonė leidžia dengti iki 50 proc. patirtų išlaidų, t. y. iki 100 tūkst. eurų akcijų išleidimo atveju ir iki 50 tūkst. eurų obligacijų atveju. Išlaidos kompensuojamos tiek įtraukus vertybinius popierius į AB „Nasdaq Vilnius“ reguliuojamą rinką, tiek ir pasirinkus alternatyviąją vertybinių popierių rinką „First North“ Lietuvoje. Visgi, reikėtų pabrėžti, kad ši priemonė skirta tik smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms. Kita vertus, mažesnėms bendrovėms, apsisprendusioms teikti paraišką nereikės konkuruoti su stambiaisiais verslais.

Viešą vertybinių popierių platinimą per „First North“ rinką pastaruoju metu svarsto vis daugiau verslų. Tai gana patrauklu, nes alternatyvioji rinka reiškia, kad nemaža dalis griežtų reikalavimų, nustatytų platinimui per reguliuojamąją rinką, nėra taikomi. Pavyzdžiui, nereikalaujama, kad įmonė turėtų veiklos istoriją, būtų įgijusi tam tikrą rinkos vertę, nei kad rinkoje cirkuliuotų tam tikras skaičius jos akcijų. Taip pat, kol emisija neviršija 8 mln. eurų netaikoma pareiga rengti prospektą. Vietoj jo, rengiamas daug paprastesnis ir trumpesnis informacinis dokumentas.

Sutelktinis finansavimas

Naujovių yra ir sutelktinio finansavimo srityje, įskaitant vertybinių popierių platinimą per sutelktinio finansavimo platformas. Šių metų lapkritį nustos galioti Sutelktinio finansavimo įstatymas. Po to šią sritį reguliuos tik europinį režimą nustatantis Europos Sąjungos reglamentas dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų.

2022 metų sausį įsigaliojus Vertybinių popierių įstatymo pakeitimams, pagal šį reglamentą vykdomiems sutelktinio finansavimo projektams nebėra taikoma pareiga parengti ir paskelbti informacinį dokumentą. Vietoj jo rengiamas tik pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas. Tai irgi yra ribotos apimties dokumentas, pateikiantis tik svarbiausią su projektu susijusią informaciją. Pažymėtina, kad supaprastinta vertybinių popierių platinimo per sutelktinio finansavimo platformas tvarka yra taikoma tik projektams iki 5 mln. eurų.

Pakeitimas vertybiniais popieriais

Jei jūsų vykdomi projektai yra didesni, turėtumėte žinoti ir apie šią vasarą po ilgo svarstymo pagaliau priimtą Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymą. Skirtingai nuo padengtųjų obligacijų mechanizmo, kuris yra skirtas bankams, pakeitimą vertybiniais popieriais vykdyti galės bet kuri tam tikslui įsteigta bendrovė, be jokių papildomų leidimų ar licencijų.

Terminas „pakeitimas“ reiškia, kad į bendrovę yra įnešamas verslo turimas turtas. Pavyzdžiui, atitinkamo projekto sugeneruotos reikalavimo teisės, kurios yra pakeičiamos (t.y., jų pagrindu yra išleidžiami) vertybiniais popieriais.

Šis šviežias įstatymas garantuoja daug naujovių, be kurių anksčiau šis mechanizmas nebuvo prieinamas. Pavyzdžiui, reikalavimo teisių perleidimas tokiai bendrovei galios net jei sutartys, iš kurių kyla šios teisės, tokį perleidimą draudžia. Jei reikalavimo teisės užtikrintos hipoteka, hipotekos teisių perleidimas galės būti įforminamas viena sutartimi, nedarant atskirų hipotekos sutarčių pakeitimų.

Apie reikalavimo teisių perleidimą skolininkus bus galima informuoti viešu skelbimu, jei individualių pranešimų siuntimas reikalautų neproporcingų pastangų. Priėmus šį įstatymą buvo sudarytos sąlygos piniginiais reikalavimais grįsto finansavimo industrijos plėtrai, kuri galėtų padėti mobilizuoti didesnius finansus tokius reikalavimus generuojantiems projektams.